Prezidentas Valdas Adamkus nesikiš į Seimo vidaus reikalus ir darbus, tačiau svarstant svarbiausius, nacionalinės reikšmės klausimus šalies vadovas neliks nuošalyje. O Seimo frakcijų vadovai savo ruožtu prezidentui sakė, ko laukia iš metinio pranešimo, ir prašė atkreipti dėmesį į badaujančius parlamentarus.
"Atnaujindamas bendradarbiavimą su Seimu, prezidentas tikisi, kad naujai išrinktas Seimas jau baigė savitvarkos darbus ir kartu su Vyriausybe efektyviai įgyvendins Lietuvai svarbius reikalus", - po trečiadienį vykusio pirmojo susitikimo su Seimo frakcijų vadovais žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Prezidento nuomone, šis pirmą kartą po pastarųjų Seimo rinkimų įvykęs susitikimas su visų Seimo frakcijų vadovais gana naudingas abiem pusėms. Prezidentas jau artimiausiu metu žada susitikti su kiekviena frakcija atskirai ir tikimasi, kad būsimųjų susitikimų metu bus aptarta daug svarbių klausimų.
Trečiadienį vykusiame susitikime parlamentarai su prezidentu aptarė mokesčių reformos, archyvų, savivaldos - tiesioginių merų rinkimų, sveikatos apsaugos problemas.
Seimo opozicijai priklausą konservatorių ir liberalcentristų frakcijų seniūnai Irena Degutienė ir Algis Čaplikas pasiūlė prezidentui energetikos klausimus, pripažįstant, kad tai ne vien ūkio, bet ir nacionalinio saugumo problema, svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Be to, pasak I. Degutienės, prezidentui pasiūlyta, kad į Valstybės gynimo tarybą būtų įtrauktas ir Seimo opozicijos atstovas.
Seimo socialliberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Vaclavas Stankevičius teigė, kad prezidento ir Seimo bendradarbiavimas ir iki šiol buvęs gana geras, tačiau susitarimas rengti prezidento susitikimus su Seimo frakcijomis šį bendradarbiavimą dar labiau sustiprins. Pasak V. Stankevičiaus, susitikime taip pat buvo priminta, kad prezidento patarėjai gali lankytis Seimo komitetų posėdžiuose ir tai tikrai nebūtų traktuojama kaip patarėjų kišimasis į Seimo darbą.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, taip pat kai kurių valdančiųjų bei opozicinių frakcijų atstovai anksčiau yra kritikavę prezidentą už tai, kad prieš siūlydamas Seimui sprendimus arba prieš paskelbdamas savo poziciją konkrečiais klausimais, šalies vadovas dažnai nesitaria su frakcijomis. Esą būtent ši priežastis buvo lėmusi ir tai, kad per pirmąjį Seimo balsavimą prezidento siūlyta teisininkės Tomos Birmontienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas buvo atmesta ir patvirtinta tik iš antro karto.
Seimo frakcijų vadovai prezidento metiniame pranešime tikisi išgirsti valstybės ateities strategiją
Valdančiųjų ir opozicinių frakcijų seniūnai tikisi prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime išgirsti ne tik esamos padėties įvertinimą, bet ir valstybės ateities strategiją.
"Lietuva pavargo nuo blogos padėties konstatavimo. Būtų gerai, jog prezidento metiniame pranešime išvystume artimiausių 2-3 metų valstybės gyvenimo gaires. Šalis turi žinoti prezidento matymą, kokiu keliu turime eiti", - BNS sakė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė pažymėjo, kad prezidento nubrėžta ateities vizija galėtų tapti ir orientyru Vyriausybei, kuri, opozicijos nuomone, stokoja strateginio mąstymo.
Opozicinės Liberalų demokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis tikisi, kad prezidentas ne tik nubrėš valstybės vystymosi gaires, bet ir aptars aktualiausias problemas: KGB rezervistų darbą valstybės tarnyboje, medikų ketinimus streikuoti, pasirengimą euro įvedimui.
"Būtų gerai išgirsti prezidento matymą, kaip valdžia turėtų atsisukti veidu į paprastus žmones. Apie tai jis pats kalbėjo savo rinkimų kampanijos metu", - pažymėjo V. Mazuronis.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Juozo Oleko nuomone, prezidento pranešime turėtų būti nubrėžta valstybės strategija, atsižvelgiant į šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Jis pažymėjo, kad tai bus pirmasis valstybės vadovo metinis pranešimas nuo visateisės narystės šiose organizacijose pradžios.
Lietuva visateise NATO nare tapo 2004 metų kovo 29-ąją, Europos Sąjungos - tų pačių metų gegužės 1-ąją.
"Tikiuosi aiškiai nubrėžtų ateitis gairių užsienio politikoje, kad nekiltų tokių diskusijų kaip dėl vykimo į Maskvą", - BNS sakė šiuo metu užsienyje viešinti Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė.
V. Adamkus po ilgai trukusių diskusijų visuomenėje apsisprendė nevykti šių metų gegužės 9-ąją į Maskvą minėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 60-mečio, nes ši pergalė Lietuvai tapo naujos, keletą dešimtmečių trukusios sovietų okupacijos pradžia.
Tačiau viešosios nuomonės apklausų duomenimis, visuomenė dėl prezidento kelionės pasidalijo pusiau.
"Aš tikiuosi, kad prezidentas V. Adamkus pozityviai įvertins po praėjusių Seimo rinkimų Lietuvoje susiklosčiusią padėtį, kai susiformavo keturių partijų koalicija, ir pateiks siūlymų, kaip Lietuva sieks jau beveik pripažinto regiono lyderės statuso", - BNS sakė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė.
"Viliuosi, kad V. Adamkus kels glaudesnio Prezidentūros bendradarbiavimo su Seimu būtinybę, dėl ko jau žengiami žingsniai", - pridūrė ji.
Trečiadienį prezidento iniciatyva Prezidentūroje rengiamas susitikimas su visų parlamentinių frakcijų vadovais. Seime iš viso yra 7 frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.
Prezidentas savo metinį pranešimą Seime skaitys kitą antradienį. 2004 metų balandį per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas metinio pranešimo Seime neskaitė.
V. Adamkus tikisi, kad P. Gražulis ir E. Klumbys nutrauks bado akciją
Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja, kad Seimo nariai Petras Gražulis ir Egidijus Klumbys, nesutikdami su Seimo priimtu sprendimu, pasirinko tokios drastiškos formos protestą - bado akciją.
"Tačiau prezidentas nemato būdų ir priemonių, kaip jis galėtų pakeisti šį Seimo sprendimą, ir kartu jis ragina bei tikisi, kad Seimas ras jėgų, įtakos ir galių, kad šie Seimo nariai nutrauktų sveikatai žalingą bado akciją", - trečiadienį po prezidento susitikimo su Seimo frakcijų vadovais sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Seimo liberaldemokratų frakcijai priklausantis E. Klumbys ir Mišriai Seimo narių grupei priklausąs parlamentaras P. Gražulis jau trečią savaitę tęsia bado akciją, reikalaudami, kad atsistatydintų KGB rezerve buvę užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.
Praėjusią savaitę Seimo liberaldemokratai kreipėsi į prezidentą V. Adamkų laišku prašydami būti "nedelsiant" priimami ir atkreipdami dėmesį į badaujančius Seimo narius ir jų keliamus reikalavimus.
Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė trečiadienį išgirdęs pažadą, kad prezidentas su liberaldemokratais susitiks artimiausiu metu.
Prezidentas žada susitikti su visomis Seimo frakcijomis atskirai ir liberaldemokratai greičiausiai nebus pirmieji, su kuriais susitiks šalies vadovas.
ELTA, BNS
