VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.
Komisijos pirmininkė Inga Žilienė TV3 žinioms yra sakiusi, jog ištekliai mažinti šilumos kainas jau yra išsemti, todėl daugumoje miestų mažesnių kainų šiemet tikėtis neverta.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 4,99 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su spalio mėn., didėja 6,17 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 0,6 proc., rodo VKEKK duomenys.
Numato vartotojo pergalę
Pagal dabar galiojančią tvarką, pasak D. Jaso, vartotojai šilumos tiekimo įmonėms sumoka už šilumos gamybos ir perdavimo sistemą nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas tuo momentu gamina, ar negamina šilumą.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos skaičiavimais, vien lapkričio-vasario mėnesiais kauniečiai už šildymo paslaugas permokėjo apie 1,3 mln. eurų, o per visą šildymo sezoną tai galėtų sudaryti ir 2 mln. eurų.
„Kiti rinkos dalyviai, kad padengtų savo sąnaudas, turi dalyvauti šilumos supirkimo aukcione. Šiai dienai dalyvaujantis šilumos supirkimo aukcione šilumos tiekėjas eina tik su žaliavos kainomis, kai kiti rinkos dalyviai turi padengti tame aukcione visas sąnaudas“, - posėdyje kalbėjo D. Jasas.
Naujais pasiūlymais VKEKK siekia perstumti konkurencinę aplinką ir įtraukti į ją ir šilumos tiekėjus.
„Tokiu atveju tinklai ir dalis patikimumui reikalingų įrenginių būtų išlaikomi vartotojų. O visos kitos sąnaudos būtų padengiamos tik tada, jeigu jie laimėtų šilumos supirkimo aukcionuose. Vadinasi, galutinį rezultatą, kiek vartotojas sumokės, nuspręs konkurencinė aplinka ir aukciono rezultatai. Kad nebūtų manipuliavimų rinka, VKEKK užbrėžtų viršutinę kainos ribą“, - tikino D. Jasas.
Įvykdžius šiuos pokyčius, šilumą būtų galima gaminti pigiausiais įrenginiais, į rinką ateitų pigesnės ir efektyvesnės technologijos, o vartotojai nebepermokėtų už šildymą, nes į šilumos kainą nebūtų įtraukiami pertekliniai šilumos gamybos įrenginiai.
Tiria VKEKK veiklą
Šiuos pasiūlymus palaiko ir ilgai sureguliuoti konkurenciją šilumos ūkyje komisiją spaudusi Lietuvos konkurencijos taryba. Tarybos pirmininko pavaduotojos Jūratės Šovienės teigimu, mažėjanti kaina šiuo atveju nebūtų vienintelis privalumas.
„Konkurencijos privalumas yra skaidrus ir efektyvus viešųjų išteklių panaudojimas. <...> Racionalu ir teisinga konkurencijos teisės taikymo atžvilgiu išskirti monopolinę rinką, kur konkurencija negalima, ir konkurencinę rinką, kur galima nustatyti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams konkuruoti dėl prekės gamybos ir tiekimo“, - posėdyje sakė J. Šovienė.
Ji taip pat atskleidė, kad Konkurencijos taryba šiuo metu nagrinėja skundą dėl ankstesnės VKEKK veiklos, mat atsirado nuogąstavimų, jog komisija neužtikrina sąžiningos konkurencijos ir suteikia privilegijas tam tikriems subjektams.
Abejoja konkurencijos nauda
Tačiau džiugiai priimti pasiūlytų patobulinimų neskubėjo Energetikos ministerija. Viceministras Vidmantas Mackevičius akcentavo, kad ministerija pasiūlymui pateikė pastabas, o viena jų – prašymas neskubėti su pokyčių įsigaliojimu.
„Mes mėgstame eksperimentuoti ir konkurencija šilumos sektoriuje, bent aš Europoje tokių nemačiau variantų. <...> Kaina vartotojui priklauso nuo prielaidų. Prielaida, kad šilumos tiekėjas imsis kažkokių priemonių ir kaina nekils, lygiai tokia pati, jei jis nieko nedarys, ir kaina nepakils. Tai reikėtų pasiaiškinti dėl galimų pasekmių. Nes turbūt sutiksite, kad konkurencija pati savaime negalima sakyti, kad yra gėris“, - posėdyje sakė viceministras.
V. Mackevičius pridūrė, kad ministerija turi parengusi Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriose prašys aiškiau nubrėžti, kas yra konkurencija.
Prognozuoja žymiai brangesnį šildymą
Kritika VKEKK pasiūlymui nuskambėjo ir iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos. Pasak asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, pritaikius naująją tvarką šildymas reikšmingai pabrangtų.
„Kai VKEKK pateikė naują tvarką, mes kreipėmės į nepriklausomus ekspertus, kurie atliko skaičiavimu ir nustatė, kad pritaikius naują tvarką, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos miestams šilumos sąnaudos padidėtų šimtais tūkstančių eurų. Mes tada kreipėmės į VKEKK prašydami pateikti detalius skaičiavimus ir europinę praktiką, kaip tos schemos veikia. Deja, tų atsakymų negavome“, - posėdyje teigė V. Stasiūnas.
