Iki šildymo sezono liekant vis mažiau laiko, sveikatos specialistai su nerimu laukia tos dienos, kai pro kaminus ims rūkti dūmai. Tai reikš, kad dar labiau teršiamas miestas. Tiesa, specialistai pripažįsta, kad oro užterštumui kietosiomis dalelėmis turi įtakos ne tik šildymas, bet ir netvarkingos miesto gatvės.
Sankcijos – ne išimtis
Šiaulių miestas šiais metais jau yra viršijęs paros oro užterštumo kietosiomis dalelėmis metinę normą – leidžiama per metus paros vidutinę normą viršyti trisdešimt penkias dienas, bet Šiauliai jau pasiekė keturiasdešimt penkias dienas ir tikėtina, kad prasidėjęs šildymo sezonas iki šių metų pabaigos „rekordą“ dar tik padidins. Aplinkos apsaugos agentūra kiekvieną dieną vykdo oro kokybės tyrimus. Europos Komisija savo šalims yra nustačiusi paros ir metines oro užterštumo kietosiomis dalelėmis normas, o Lietuvoje galioja Aplinkos oro apsaugos įstatymas. Europos Sąjunga yra numačiusi ekonomines sankcijas taršos limitus pažeidusiai šaliai, tačiau sankcijos – nėra išeitis.
„Sankcijos nėra tikslas, geriau būtų imtis aplinkos oro taršą mažinančių priemonių. Kad ir paprasčiausios tvarkos įvedimo – Vokietijoje gyventojas, negavęs iš kaminkrėčio pažymos apie dūmtraukio išvalymą, negali pradėti kūrenimo sezono. Kita priemonė – daug brangesnė – individualaus būsto šildymo sistemų renovacija, kuri galėtų tapti ES remiamu projektu, ypač jei kalbėtume apie pagrindinių Lietuvos miestų senamiesčius“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.
Kūrena ne tik malkas, bet ir baldus
Specialistas teigė, kad trisdešimt penkių dienų metinė norma Lietuvoje buvo viršyta tik 2010 m. – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Aplinkos oro apsaugos įstatymas numato, kad už vietos oro kokybę yra atsakingos vietos savivaldos institucijos. „Būtent savivaldybės ruošia aplinkos oro kokybės valdymo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Tendencija ta pati – kylantis kieto kuro suvartojimas individualiuose būstuose“, - pasakojo D. Perkauskas.
„Intensyvaus kūrenimo sezonas Šiauliuose oro kokybei turi ypač didelę įtaką, nes nemaža dalis individualių gyvenamųjų būstų neprisijungę prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kuri yra sąlyginai švaresnė – katilinių kaminai aukšti, turi filtrus kietosioms dalelėms ir panašiai. Šiauliai, matyt, lyderiauja pagal kieto kuro (malkų, anglies, durpių briketų ir t. t.) sunaudojimą individualaus būsto šildymui. Ko gero, neišvengta ir atliekų (pavyzdžiui, baldų) kūrenimo“, - galimas priežastis nurodė D. Perkauskas.
Intensyvus eismas
Tačiau specialistas atkreipė dėmesį ir į kitą galimą taršos šaltinį – intensyvius transporto srautus bei gatvių tvarkymą. „Stebėjimų laikotarpio pradžioje 2003-2007 metais ribinės vertės viršijimai dažniausiai buvo fiksuojami Vilniuje, kur intensyviausi transporto srautai. Tačiau pastaraisiais metais, iš dalies dėl Vilniaus miesto savivaldybės įvykdytų priemonių (skirtas didesnis dėmesys gatvių tvarkymui, jų pralaidumo gerinimui, aplinkkelių tiesimui), iš dalies dėl palankesnių oro sąlygų, oro užterštumo padidėjimai retesni“, - teigė D. Perkauskas.
Oro kokybei įtakos turi pramonės, energetikos įmonės, minėti individualūs namai, judrios gatvės, statybų aikštelės, nuo kurių gali būti keliamos dulkės. Tad akivaizdu, kad miesto savivaldybei, kuri atsakinga už gatvių valymą, svarbu užtikrinti šias priemones – tinkamai valyti gatves. Tam yra pasitelkiamos vakuuminės mašinos, kurios dulkes iš gatvių pakraščių susiurbia ir neišsklaido į orą.
Dulkių sluoksnis
Tačiau, kaip parodė šių metų pavasario patirtis, gatvių valymas Šiaulių miesto savivaldybės klerkams nėra pats svarbiausias dalykas. Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad pavasarį tirpstant sniegui gatvėse buvo pilna su sniegu sumišusio purvo, kurio kažkodėl nebuvo skubama nuvalyti. Taip pat ir nutirpus sniegui nebuvo panašu, kad gatvių pakelės būtų tinkamai nuvalomos – ilgiau mieste pastovėjusios mašinos nuolat pasidengia neplonu dulkių sluoksniu, tad galima tik įsivaizduoti, kokius teršalus kasdien įkvepia šiauliečiai.
„Niekas nenustatė oro teršalų kilmės, o kiek nustatė mokslininkai, daugiausia teršia automobilių išmetamosios dujos. Gatvių valymas nėra pagrindinė priežastis. Mano nuomone, gatvės valomos pakankamai, tiek, kiek leidžia biudžetas. Ypatingai daugiau centrui išleidžiame, ten, kur tarša didžiausia, nors dėl to nuskriaudžiame kitus miesto rajonus“, - pavasarį tikino Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis, kurio skyrius atsakingas už miesto gatvių tvarkymą.
Mindaugas LAURINAITIS
