Besivystančios valstybės visame pasaulyje neretai yra giriamos dėl spartaus ekonomikos augimo, tačiau mes nedažnai girdime apie tokios staigios plėtros keliamas problemas, rašo portalas CNBC.
Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ataskaitą apie oro kokybę įvairiose pasaulio valstybėse, pagal kurį CNBC sudarė užterščiausių pasaulio valstybių dešimtuką. Beveik visi didžiausi pažeidėjai yra aštuonios didžiausios naftos ir dujų gavėjos arba sparčiai augančios besivystančios ekonomikos.
PSO tyrimas įvertino oro kokybę 91 pasaulio valstybėje, išmatuotą pagal žmogaus sveikatai žalingų dalelių (PM10) kiekį viename kubiniame metre oro. Anot PSO, PM10 dalelių kiekis, viršijantis 20 mikrogramų kubiniame metre gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Šiame dešimtuke esančių valstybių PM10 dalelių kiekis leistiną normą viršija 10-14 kartų.
Siūlome susipažinti su blogiausią oro kokybę turinčiomis valstybėmis.
10. Kuveitas
Užterštumo lygis: 123 mg/m3
Kuveitas yra vienas iš keturių nafta turtingų Vidurio Rytų valstybių, kuri pateko į šį sąrašą. Jis yra ketvirta didžiausia naftos eksportuotoja tarp OPEC valstybių. Naftos pramonė sudaro pusę Kuveito bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kuveitas buvo patekęs į pasaulio dienraščių pirmuosius puslapius pirmojo Pesijos įlankos karo metu 1990 metais, kai Irako kariai padegė šalyje esančius naftos telkinius, taip sukeldami didžiulį oro užterštumą.
Šiandien prie oro taršos labiausiai prisideda naftos perdirbimo gamyklos ir pramoniniai fabrikai. Praeitais metais 15 tūkst. studentų protestavo prieš oro užterštumą, tačiau vyriausybė teigė, kad užterštumo lygis šalyje atitinka aplinkosauginius standartus. Vis dėlto protestuotojams pavyko pasiekti, kad kai kurios gamyklos būtų laikinai uždarytos.
2010 metais konsultacinės įmonės „Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad 57 proc. Kuveito gyventojų nėra patenkinti oro kokybe savo šalyje. Pranešama, kad vietiniai gyventojai kenčia nuo astmos, vėžio ir odos ligų.
Kuveitas (nuotr. „Getty Images“)
9. Nigerija
Užterštumo lygis: 124 mg/m3
Nigerija yra daugiausiai gyventojų turinti Afrikos valstybė, kurioje gyvena daugiau kaip 155 mln. žmonių. Sparti urbanizacija ir ekonomikos plėtra privedė prie pramonės šakų plėtros tokiuose miestuose kaip Lagosas, kuris sunkiai susidoroja su atliekų tvarkymu ir bando kovoti su oro tarša.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šalis taip pat yra didžiausia Afrikos naftos gamintoja, išgaunanti apie 2,3 mln. barelių per dieną. Nigerio upės deltos regione, kuriame veikia didžiausios energetikos kompanijos, įvyko didžiausios naftos išsiliejimo avarijos per visą istoriją. Rugpjūčio mėnesį Jungtinių Tautų ataskaitoje buvo teigiama, kad 50 metų trunkantis naftos užterštumas Ogonilando regione gali pareikalauti didžiausių ir ilgiausiai trunkančių valymo darbų. Pranešama, kad išvalyti užterštą geriamąjį vandenį, žemę ir ekosistemą gali užtrukti nuo 25 iki 30 metų.
Regione dažnai nutinka įvairūs naftotiekių vandalizmo atvejai, kuriais yra siekiama tiekti naftą į juodąją rinką, tačiau kartu yra sukeliamos didžiausios naftos išsiliejimo avarijos. Rugsėjo mėnesį „Shell“ kompanija teigė, kad dėl padaugėjusių naftos vagysčių sumažins naftos gavybą 25 tūkst. barelių per dieną.
Nigerija (nuotr. SCANPIX)
8. Iranas
Užterštumo lygis: 124 mg/m3
Irane yra labiausiai pasaulyje užterštas miestas, Ahvazas, kuriame oro taršos lygis tris kartus viršija valstybės vidurkį. Ahvazas yra industrinis miestas dykumoje, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų.
Pagal turimus naftos rezervus Iranas pasaulyje užima trečiąją vietą, o pagal dujos rezervus – antrąją. Dėl didelės oro taršos šioje šalyje labiausiai yra kaltinamas vietoje gaminamas prastos kokybės benzinas. Šalies vadovų išgirtas, daug oktano turintis kuras yra gaminamas naftos cheminių produktų gamyklose o ne naftos perdirbimo gamyklose.
Praeitų metų gruodį Irano sostinė Teheranas pateko į laikraščių antraštes, kai miestą užgulė didžiulis smogas, privertęs šalies vyriausybę paskelbti kelių dienų „taršos atostogas“. Tuo metu ligoninės buvo perpildytos pacientais, kurie skundėsi įvairiais kvėpavimo sutrikimais. Šalyje anglų kalba veikiantis televizijos kanalas „Press TV“ pranešė, kad 80 proc. Teherano oro taršos sukelia 3,5 mln. miesto keliais važinėjantys automobiliai.
Iranas (nuotr. SCANPIX)
7. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE)
Užterštumo lygis:132 mg/m3
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) yra ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal naftos eksportą ir yra viena iš labiausiai išsivysčiusių valstybių Vidurio Rytuose. Per paskutinius 30 metų šalis išgyveno spartų ekonomikos augimą. JAE naftos ir dujų pramonės bei transporto sektorius labiausiai prisideda prie oro užterštumo. Dubajuje transporto užterštumas yra vienas didžiausių visame pasaulyje. Neseniai miesto valdžia pareiškė, kad 42 proc. oro užterštumo kyla dėl transporto priemonių išmetamų dujų.
JAE taip pat pasižymi dideliu kiekiu išmetamų atliekų. Vidutinis namų ūkio išmetamų atliekų kiekis sostinėje Abu Dabyje ir Dubajuje yra 30 proc. didesnis nei metinis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių vidurkis. Pagal vandens suvartojimą JAE yra tarp pirmaujančių pasaulio valstybių.
Siekiant sumažinti žalą aplinka šalies vyriausybė per pastarąjį dešimtmetį ėmėsi įvairiausių priemonių. 2008 metais Dubajuje buvo pradėtas didžiulis saulės energijos projektas, pavadintas „Žalioji bendruomenė“. Tikimasi, kad projekto dėka šiais metais anglies dvideginio išmetimą pavyks sumažinti 351 tona. Valstybė iki 2013 metų ketina visiškai atsikratyti plastikinių maišelių naudojimo. Šiuo metu valstybėje yra sunaudojama 20 mlrd. plastikinių maišelių (visame pasaulyje šis skaičius siekia 500 mlrd.).
Jungtiniai Arabų Emyratai (nuotr. SCANPIX)
6. Egiptas
Užterštumo lygis: 138 mg/m3
Didžiausias Egipto oro taršos šaltinis yra šalyje veikiančios gamyklos, kurios orą teršia išmetamu švinu, dujomis bei cemento dulkėmis. Sostinėje Kaire ir kituose didžiuosiuose miestuose didelė problema yra transportas. Vien tik Kaire apie 300 tūkst. motociklų kiekvienais metais į orą išmeta apie 150 tūkst. tonų kenksmingųjų medžiagų.
Šių metų pradžioje prie oro taršos taip pat prisidėjo ir ašarinės dujos bei toksiniai garai, kurie buvo naudojami nuverčiant šalies prezidentą Hosni Mubaraką. Egipto aplinkosaugininkai bando kovoti su kiekvieną pavasarį dėl ūkininkų deginamų ryžių pelų ir kitų pasėlių liekanų kylančia oro tarša. Užterštumas, vadinamas „Juoduoju debesimi“, kyla nuėmus derlių ir tuo metų laiku sudaro 40 proc. Kaire esančios oro taršos.
Egiptas (Flickr.com nuotr.)
Užterštumo lygis: 143 mg/m3
Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje naftos gavėja ir eksportuotoja. Šiai valstybei taip pat priklauso penktadalis visų pasaulio naftos atsargų. Per paskutinius kelis dešimtmečius smarkiai išaugo Saudo Arabijos naftos pramonė, o kartu su ja išaugo ir pakrantėse esantis oro užterštumo lygis. Nafta, energija, vandens gėlinimas ir kita pramoninė veikla pakrantėje paskatino nuotekų padidėjimą. Šalies automobilių išmetamos dujos sudaro 50 proc. visos oro taršos. Visa tai kartu su sausu dykumų klimatu bei vėtromis privedė prie to, kad padaugėjo žmonių, sergančių įvairiomis kvėpavimo ligomis.
Šalies valdžia ėmėsi priemonių gerinti oro kokybę. Praeitą mėnesį Prancūzijos inžinerijos kompanija „Alstom“ pranešė, kad pasirašė daugiamilijoninę sutartį, pagal kurią į Saudo Arabijos rytuose esantį Ras Tanura miestą atgabens įrenginius, kurie padės mažinti anglies išmetimą iš energijos gamyklų. Neseniai Saudo Arabija atidarė ir pirmąją šalyje saulės energijos elektrinę, kuri, kaip tikimasi, kasmet padės sutaupyti iki 28 tūkst. barelių dyzelinio kuro.
Saudo Arabija (nuotr. „Getty Images“)
4. Senegalas
Užterštumo lygis: 145 mg/m3
Vakarų Afrikoje esančiame Senegale labiausiai prie oro užterštumo prisideda kalnakasybos pramonė, automobilių išmetamos dujos ir kuro deginimas. Didžiausiame šalies mieste Dakare automobiliai sudaro 85 proc. oro taršos dėl to, kad dauguma jų yra seni. Vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų, autobusų – 20 metų. Apie 40 proc. šių automobilių turi dyzelinius variklius. Kaip ir daugelis kitų Vakarų Afrikos valstybių, Senegalas bando įgyvendinti oro taršos mažinimo programas, tačiau jų įgyvendinimą apsunkina išteklių trūkumas.
Senegalas taip pat neranda sprendimo išspręsti didelio fluorido kiekio gruntiniuose vandenyse problemą. Čia fluorido kiekis vandenyje 15 kartų viršija standartinę 0,7 mg/l normą. Siekiant didinti apsisaugojimą nuo fluorido šalies valdžia kai kuriuose kaimuose ketina įrengti saulės energija varomas vandens filtravimo sistemas.
Senegalas (nuotr. SCANPIX)
3. Pakistanas
Užterštumo lygis: 198 mg/m3
Oro užterštumas Pakistane beveik 10 kartų viršija PSO nustatytą pavojingą ribą. Politinės situacijos nestabilumas, korupcija ir valdžios priemonių mažinti anglies išmetimą trūkumas prisidėjo prie to, kad tokius šalies miestus, kaip Karačis, Lahoras ir Islamabadas padengė tiršti dūmų debesys. 2008 metais vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kiekvienas Pakistano automobilis, nepriklausomai nuo jo senumo, išmeta 25 proc. daugiau anglies dvideginio nei JAV automobiliai.
Tyrimas parodė, kad didžiausiame Pakistano mieste Karačyje keliuose per valandą pravažiuoja daugiau kaip 11 tūkst. transporto priemonių. Mieste jau dabar yra daugiau kaip pusė visų 3,5 mln. Pakistane esančių automobilių. Kiekvieną dieną Karačyje atsiranda apie 400 naujų automobilių.
Didžiule problema šalyje taip pat tapo vandens užterštumas, kurį skatina nuotekos ir pramoninės atliekos. Mokslinių tyrimų ir saugumo studijų centro duomenimis, Pakistane esančios vandens atsargos sparčiai senka ir iki šio dešimtmečio pabaigos šalyje gali kilti „vandens badas“.
Pakistanas (nuotr. SCANPIX)
2. Botsvana
Užterštumo lygis: 216 mg/m3
Gali pasirodyti keista, kad vos 2 mln. gyventojų turinti valstybė yra antra labiausiai užteršta valstybė pasaulyje. Tačiau būtent tokia yra Botsvana, kurios 80 proc. teritorijos sudaro Kalahario dykuma.
1966 metais išsikovojusi nepriklausomybę iš Didžiosios Britanijos, Botsvana buvo viena iš skurdžiausių Afrikos valstybių. Šiandien Botsvana yra viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų ir daugiausiai deimantų išgaunanti valstybė pasaulyje. Valstybė transformavosi iki vidutines pajamas gaunančios ekonomikos, kur, Pasaulio banko duomenimis, metinis ekonomikos augimo vidurkis siekia 9 proc. Mineralų gavyba sudaro beveik 40 proc. vyriausybės gaunamų pajamų.
Kartu su augančia gerovę ši Afrikos pietuose esanti valstybė taip pat susiduria ir su plačiai paplitusiomis aplinkosaugos problemomis. Prie prastos oro kokybės Botsvanoje labiausiai prisideda miškų gaisrai bei mineralų pramonės keliama tarša.
Botsvana (nuotr. „Getty Images“)
1. Mongolija
Užterštumo lygis: 279 mg/m3
Mongolija yra labiausiai užteršta pasaulio valstybė, kurioje yra ir vienas iš užterščiausių pasaulio miestų – Ulan Batoras. Miestas, kuriame gyvena 1,2 mln.gyventojų, sudaro 45 proc. visos Mongolijos oro taršos. Šalčiausiais metų mėnesiais (gruodį ir sausį) Ulan Batoro horizontą visiškai padengia tirštas pilkai rudos spalvos dūmų debesis.
Pagrindiniai šalies užterštumo šaltiniai yra tradicinės anglies krosnys ir šildymui bei maisto gaminimui naudojami boileriai. Transporto spūstys bei seni automobiliai taip pat prisideda prie blogos oro kokybės. Šildymas šalies gyventojams yra reikalingas beveik 8 mėnesius per metus. Mongolijoje šildymui yra naudojama viskas nuo anglies ir medienos iki šiukšlių, tokių kaip juodos degutu išteptos plytos ir senos automobilių padangos. Sausas Ulan Batoro klimatas ir smarkios vėtros dar labiau didina ir taip pavojingą oro taršos lygį.
Prie Mongolijos užterštumo problemos prisidėjo ir sparti urbanizacija. Per paskutinius 20 metų Ulan Batoras išsiplėtė 70 proc., tačiau miesto infrastruktūra nesuspėja paskui tokius augimo tempus. PSO duomenimis, Mongolijoje oro užterštumo lygis 14 kartų viršija pavojingą ribą. Dėl šios priežasties sparčiai auga nesavalaikių mirčių skaičius, vis daugiau žmonių patenka į ligonines susirgę chroniniu bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Šalies vyriausybė bando spręsti užterštumo problemą ir skatina naudoti švaresnį kurą bei modernesnes deginimo krosnis.
Mongolija (Bluegranola.com nuotr.)
