Užstato mokestis ir padangomatai Lietuvoje: ar padangas tvarkysime panašiai kaip gėrimų tarą?

Prieš kurį laiką įvairių reakcijų sulaukė dar 2020 m. Seime pasiūlytas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad padangomatų atsiradimas leistų perdirbti daugiau padangų, o aplinka būtų mažiau teršiama.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad minėtas pasiūlymas yra vienas iš galimų sprendimų. Tačiau, pasak pašnekovo, jis pagrindinių taršos problemų esą neišspręstų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Starkevičius: tolimojo susisiekimo rinkos reformą Seimas patvirtins kovą

Armonaitė pasisakė dėl Šurajevo šou Seime: labiausiai įsižeidę tie, kurie ne vienerius metus mus kolioja

Olegui Šurajevui neterminuotai apribotas patekimas į Seimą

„Užstato taikymas padangoms galbūt ir galėtų tapti sprendimu. Tačiau, kiek žinau, buvo įvertinta, kad tokios sistemos sukūrimas yra pernelyg brangus. 

Be to, šie taromatai nespręstų nelegalių padangų klausimo, t.y. vis tiek keltume tuos pačius klausimus, susijusius su miškų teršimu. Taigi galima sakyti, kad galbūt siūlytas sprendimas ir įdomus, tačiau ne visai skirtas tam, kad būtų išspręstas miškų taršos klausimas“, – svarstė T. Vatikevičius.

Tuo metu Aplinkos ministerija sako, kad taip pat buvo vykdomi ir specialūs vertinimai, kurių rezultatai parodė, kad padangų atliekų užstato naujos tvarkos diegimas Lietuvoje pabrangintų esamą atliekų tvarkymo sistemą maždaug 1,5 karto.

„Aplinkos ministerija, įvertinusi studijoje pateiktas išvadas, pasiūlymus ir siekdama užtikrinti efektyvesnį padangų atliekų tvarkymą ir proporcingumo principo taikymą, nusprendė tobulinti esamą padangų gamintojų ir importuotojų atsakomybės principo įgyvendinimą, peržiūrint padangų atliekų tvarkymo organizavimo būdus, padangų atliekų tvarkymo finansavimo modelį“, – rašoma ministerijos komentare. 

Miškus teršia ir nelegalūs verslautojai?

Padangų importuotojų organizacijos (PIO) atstovai sako, kad neatsakingų žmonių ir neatsakingo verslo abejingumą itin dažnai pirmieji pamato miškininkai ir gamtosaugininkai. Taip pat jie teigia, kad gamtosaugininkai ir miškininkai per metus surenka po 3–6 tonas tokių atliekų iš kiekvieno rajono miškų.

Ekspertai linkę manyti, kad taip aplinką teršia ne tik vienas kitas neatsakingas gyventojas, bet ir nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“.

Bent jau didesniais kiekiais padangų taip atsikrato smulkūs remontininkai, padangų montuotojai ar automobilių ardytojai.

Pasitaiko, kad jie net ima iš savo klientų papildomą mokestį už senų padangų surinkimą, tačiau tas padangas vėliau paprasčiausiai išmeta kur papuola.

„Čia svarbus yra socialinės atsakomybės aspektas. Mūsų indėlis į kelią link švaresnio pasaulio priklauso nuo to, į kokį verslą kreipiamės dėl utilizavimo paslaugos. Nes padangų tvarkymo sistema jau yra, tik reikia, kad visa ši grandinė veiktų tvarkingai.

Reikia, kad pirkėjai padangas pirktų iš patikimų pardavėjų, senos padangos būtų paliekamos tam pritaikytose vietose, o padangų importuotojai ir pardavėjai vykdytų visas įstatymų numatytas prievoles“, – pastebėjimais dalijasi PIO vykdomoji direktorė Jekaterina Volkė.

Ką turi žinoti vairuotojai

Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms ar bent jau tampa energijos šaltiniu.

Tačiau nebetinkamos naudoti padangos turi būti paliktos tam skirtose vietose, t.y. stambiagabaričių atliekų aikštelėse, neatlygintinai paliktos naujų padangų pirkimo vietoje, atsakingiems padangų montuotojams arba automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Padangų keitimo laikotarpiu reikia rasti dirbtuves padangų permontavimui, daliai vairuotojų dar reikia pasirūpinti ir tuo, kur išmesti naudoti netinkamas.

Tiesa, dauguma automobilininkų jau žino, kaip tai padaryti atsakingai. Dauguma šį rūpestį palieka automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose keičia padangas.

Dalis pirkdami naujas padangas, tokį patį kiekį senų palieka pirkimo vietoje. Kiti pasinaudoja teise senas padangas palikti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.

„Į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles vienas gyventojas per metus gali atiduoti iki penkių padangų ir jos turi būti priimamos nemokamai.

Jei už tai prašoma sumokėti, būkite kategoriški ir žinokite savo teises. Tokia pati situacija ir kai perkate naujas padangas, o senas norite išmesti“, – pataria J. Volkė.

Pasak jos, ten, kur perkate naujas, turite teisę visiškai nemokamai palikti tokį patį kiekį senų padangų. Pavyzdžiui, jei perkate keturias padangas, tai galite atiduoti keturias senas, tokio pat dydžio bei paskirties padangas, ir nesutikite už tai mokėti papildomai, jei to prašo pardavėjas.

Tai galioja ir elektroninėms parduotuvėms ar skelbimų portaluose parduodamoms padangoms. Jeigu pardavėjas pataria padangų atliekas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, žinokite, kad jis nevykdo įstatymo nuostatų.

„Montavimo paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų kiek montuojama. Jei permontuojate dvi padangas – dvi nebetinkamas naudoti galite ir palikti.

Atliekų tvarkymą reglamentuojantys įstatymai pastoviai tobulinami, tai vyksta ir šiuo metu, deja, kartais įstatymų pakeitimų projektuose pateikiame siūlymai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik verslui, bet ir eiliniam vartotojui, todėl savo pareiga laikome ginti atsakingų gamintojų ir importuotojų teises“, – teigė J. Volkė.