Pajautę koronaviruso simptomus ir nusprendę užsiregistruoti testui mobiliajame punkte savo mieste, bet neradę jame vietos nenustebkite – tokia situacija ne viename Lietuvos mieste.
Ketvirtadienio vakaro duomenis, užsiregistruoti tyrimui dėl COVID-19 Vilniaus mobiliajame patikros punkte galima tik nuo šeštadienio, bet stebint pastarųjų dienų tendencijas, laisvos vietos turėtų greitai užsipildyti.
Klaipėdos gyventojų tyrimų laukimas taip pat pareikalaus kantrybės. Užsiregistruoti šią savaitę jau nebepavyks, o kitos savaitės pradžia taip pat nieko gero nežada – pirmadieniui liko mažiau pusšimtis laisvų vietų.
Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė, koordinuojanti uostamiesčio mobilųjį punktą, komentuodama situaciją pirmiausia atkreipia dėmesį, kad savaitgaliais aplinkinių rajonų mobilieji punktai nedirba, todėl visi norintys testuotis suvažiuoja būtent į uostamiestį.
„Pas mus labai dažnai registruojasi iš kitur ir ypač tie, kurie registruojasi planinėms procedūroms – jie iš anksto užsiregistruoja. Skaičiai, kuriuos atlieka aplinkinės savivaldybės, yra labai maži“, – sako L. Venckienė.
Pasiteiravus, ar planuojama plėsti testavimo apimtis, kad gyventojams reiktų laukti trumpesnį laiką, ji atsakė, kad tokios galimybės nėra – išnaudoti visi žmogiškieji resursai.
„Jau prieš savaitę laboratorija, su kuria bendradarbiaujame, nebegalėjo paimti mūsų tyrimų. Papildomai anksčiau padėdavo ir privačios laboratorijos, bet jau šeštadienį-sekmadienį ir jos nebeturėjo pajėgumų – žmonės serga, yra izoliacijose. <...> Nacionalinio kraujo centro darbuotojai, kurie yra koordinuojantys, dar papildomai surado galimybę dar vienoje laboratorijoje.
Tačiau daugiau paimti ėminių nebegalime, nes jie nebus ištirti“, – sako Klaipėdos mobiliojo punkto koordinatorė.
Drastiškai augant COVID-19 tyrimų skaičiui, mobiliuosiuose punktuose jau kitą savaitę numatomos permainos – planuojama, kad besitikrinantieji galimybių pasui turės atvykti pėsčiomis, sako 1808 karštosios linijos vadovė Greta Beinaravičiūtė.
Profilaktiniams tyrimams – pėsčiomis
„Mobilūs punktai turės galimybę ir patys koreguotis tą neabejotinai. Bet iš principo mintis tokia, kad atvažiuojantys tirtis profilaktiškai dėl galimybių paso nevažiuotų į mobilųjį punktą automobiliu, kadangi jie nelaikomi potencialiai sergantys šiuo metu, tad į mobilųjį punktą jie eis pėsčiomis. Bet tai sprendžia tik kamščių problemą gatvėse, ne pačių tyrimų“, – BNS pripažino G. Beinaravičiūtė.
Anot jos, per visą gruodį tyrimams užregistruota 55 tūkst. asmenų, kurie nurodė jaučiantys ligos simptomus. Tuo metu iki sausio 20-osios į penkis mobiliuosius punktus jau kreipėsi 143 tūkst. gyventojų. Tad itin sparčiai augant užsikrėtimų skaičiui, situacija tiek mobiliuosiuose punktuose, tiek karštojoje linijoje, kuria gyventojai registruojami tyrimams, išlieka įtempta, į dalį skambučių nespėjama atsiliepti.
„Tai – tik simptomus jaučiantys žmonės. Reikia nepamiršti, kad yra ir kontaktiniai asmenys, ir tie, kurie važiuoja į stacionarines gydymo įstaigas. Tyrimų skaičius auga, pačioje linijoje vien pirmadienį gauta 25 tūkst. skambučių, atsakyta 20 tūkstančių. Vakar gauta kiek mažiau – 15 tūkst., skaičiai gerokai išaugę, didžioji dalis jų keliauja į registracijų tyrimams liniją“, – sakė ji.
Prašo atvykti savo laiku
Kasdien Vilniaus mobiliajame patikros punkte atliekama per 4,9 tūkst. tyrimų dėl COVID-19. Anksčiau ėminių skaičius buvo keliais šimtais mažesnis – 4,5 tūkst. Kaip ir minima aukščiau, net ir praplėtus testavimo apimtis, laisvų vietų registracijai sostinės gyventojams tenka laukti ir kelias dienas.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai (VVSB) atkreipia dėmesį, kad gyventojai neretai atvažiuoja ne savo laiku ir taip susidaro papildomos eilės testavimo punkte. Todėl nuo šiol punkte bus aptarnaujami „tik užsiregistravę gyventojai ir tik pagal registracijos datą ir laiką“.
„Įvertinus sudėtingas gamtines ir eismo sąlygas mieste, asmeninis registracijos laikas yra pratęsiamas po vieną papildomą valandą – prieš ir po registracijos laiko, nurodyto sms žinutėje. Taip sudaromas 2 valandų langas, per kurį gyventojas turi suspėti atvykti testui. Pvz., jei jūsų registracijos laikas SMS žinutėje yra 14 val., jūs testui galite atvykti nuo 13 iki 15 valandos“, – informuoja VVSB atstovai.
Jie taip pat praneša ir apie atnaujintą gyventojų priėmimo tvarką Vilniaus mobiliajame punkte:
- Keičiantis pamainoms – 10.00-10.15 val., 13.45-14.00 val., 17.30-17.45 val. – gyventojai nėra testuojami. Tuo metu dezinfekuojame palapines ir darbo aplinką, veiklai pasirengia nauja komanda. Įvertinkite šiuos laikus prailgindami savo atvykimo laiką.
- Atvykusieji testuotis su praėjusių dienų registracijomis aptarnaujami nebus.
- Gyventojų, kurie užims vietas eilėje ne savo skirtu laiku, bus paprašyta apsigręžti ir registruotis iš naujo.
„Taip pat prašome visų elgtis pilietiškai ir atsakingai – atvykti registracijoje nurodytu laiku, be registracijos neužimti kito asmens vietos eilėje ir gerbti punkte dirbančius specialistus ir jų darbą“, – komentuoja jie.
Medikų trūksta, tačiau į pagalbos šauksmus – neatsiliepiama
Medikų, norinčių dirbti tokiomis sąlygomis maža. Kaip teigia specialistai, sunkiausia prisišaukti medikų iš privačių įstaigų. Klaipėdos mobiliajame patikros punkte dirba miesto poliklinikos specialistai pamainomis po keturias valandas, jiems padeda Visuomenės sveikatos biuro (VSB) atstovai.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė, specialistų trūksta, o į raginamus pagelbėti neatsišaukia privačios klinikos.
„Anksčiau padėjo ir Jūrininkų, vaikų, slaugos ligoninės specialistai. Kai buvo atslūgę besitikrinančių skaičiai, mes ir nekvietėme nieko papildomai. Dabar vėl matome, kad reikia, tad kreipsimės ir prašysime. Padeda daugiausiai stacionarai – jie supranta. <…> Teisinių svertų priversti (privačias klinikas – aut. past.) nėra galimybės. Dabar poliklinikose ir centruose yra dideli krūviai“, – nurodo ji.
Specialistų trūkumo Kauno mobiliajame punkte nenurodytų koordinatorius Lukas Pavlavičius. Jo teigimu, šiame punkte 18 specialistų trimis pamainomis dirba kasdien nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Anot jo, medikai į mobilųjį punktą atvyksta iš įvairių gydymo įstaigų, tačiau analogiškai kaip ir Klaipėdoje, nė vieno jų nėra iš privačių klinikų
„Turime žmonių, kurie nedirba kitose įstaigose, tik pas mus. Aišku, turime ir tokių kurių pagrindiniai darbai yra kitose gydymo įstaigose ir čia jie ateina kaip papildomam darbui. Įvairių žmonių turime iš visur. <…> Iš privačių neatsiliepė, kai buvo skelbiamos darbuotojų paieškos: „Kol kas iš privačių neturime darbuotojų“, – nurodo jis.
Darbas lauke ir per šaltį, ir per karštį
Tiek vasarą kepinant saulei, tiek žiemą spaudžiant šaltukui, mobiliųjų punktų specialistai dirba lauke.
Pasak L. Venckienės, stengiamasi kiek įmanoma sudaryti sąlygas tokias, kad žmonės jaustųsi komfortabiliai.
„Aišku, Klaipėdos orams būdingi vėjai ir lietūs, todėl savivaldybė pasirūpino, kad punktuose būtų ir užtvaros, ir stogai nuo kritulių, vėjo. Taip pat yra įrengtas apšvietimas toks, kokio pageidavo darbuotojai, kad būtų patogu dirbti. Taip pat ir šildymas autobusuose infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Tai visi dalykai, kuriuos galime padaryti.
Keisti vietos negalime dėl infekcijų kontrolės reikalavimų“, – nurodo ji.
Pasiteiravus, ar vandeniu, ar šiltais gėrimais pasirūpinama, ar tuo rūpinasi patys medikai, L. Venckienė pasidžiaugė, kad Klaipėdos „McDonald‘as“ anksčiau nemokamai teikdavo kompleksus darbuotojams, o dabar gaunami ir talonai, už kuriuos gali vairuotojai pristatyti ir šiltus gėrimus, ir maistą.
Kaune medikams sušalti taip pat neleidžia šilti gėrimai ir galimybė pasišildyti maistą.
„Yra atskiras pastatas, kuriame turime ir virtuvėlę. <…> Tai žmonės po savo pamainos ar pamainos viduryje įsileidžią vieną ar kitą palapinę sumažėjus srautui. Jie gali pasidaryt kavos, arbatos, pasišildyti maistą, sušilti“, – sako L. Pavlavičius.
Analogiška situacija ir su šildymu. Mobiliojo punkto koordinatorius sako, kad dar pernai darytos klaidos šiemet nebesikartoja ir šaltuoju sezonu medikams yra įrengti ir šildytuvai.
„Jei yra tiek stacionarūs, tiek nešiojami, tiek po kojomis šildo. Darbuotojams taip pat yra duodami specialūs apšiltinti viršutiniai rūbai ir batai“, – priduria jis.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat auga ir siekia 24,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 589,1 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 7,7 tūkst. žmonių.
