Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Atidėti didesnių mokesčių įsigaliojimą Finansų ministerija siūlo atsižvelgdama į pernai lapkritį priimtus pakeitimus, numatančius, jog visi lošimo automatai turi būti sujungti į kontrolės sistemą ir būtų sugriežtinta grynųjų pinigų prie lošimo stalų kontrolė. Anot ministerijos, šie pakeitimai iš lošimų organizatorių pareikalaus papildomų išlaidų.
„Padidėjus valstybės biudžeto pajamoms, daugiau lėšų galėtų būti skiriama kovai su neigiamomis lošimo pasekmėmis visuomenei – socialinei reklamai, nusikaltimų prevencijai, priklausomybių gydymui“, – rašoma Finansų ministerijos dokumente.
Šiuo metu loterijų organizatoriai Lietuvoje mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc. Be to, jie paramai turi skirti papildomai 8 proc. nuo apyvartos. Lošimo automatų salonai už vieną neriboto išlošimo (A kategorijos) įrenginį per mėnesį turi mokėti po 232 eurus, už riboto išlošimo (B kategorijos) – po 87 eurus. Mokestis už vieną lošimo stalą siekia 1738 eurus per mėnesį už vieną.
Mokestis lažybų ir totalizatorių organizatoriams skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems išmokėtų laimėjimų skirtumo. Šiuo metu ši dalis siekia 15 proc., o nuotolinių lošimų organizatoriams – 10 procentų.
Seime svarstomais pakeitimais loterijų mokestį siūloma didinti iki 10 proc., lažybų organizatoriams – iki 20 proc., nuotoliniams lošimams – iki 15 proc. Taip pat siūloma lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuotas mokestis, nustatyti papildomą 10 proc. mokestį nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo.
Loterijų asociacija: mokesčiai neturėtų būti didinami
Loterijų asociacijos vadovas Saulius Nicys BNS sako, kad dar vasarį Finansų ministerija tikino, jog mokestis nebus didinamas, tačiau dabar jos pozicija pakito.
„Ministerijos pozicija nėra nuosekli, kadangi pirminiame variante, kuris buvo derintas su asociacija, buvo siūlymas nepritarti loterijų mokesčio didinimui. Tai vyko vasarį ir iki dabar jokių reikšmingų pokyčių rinkoje neįvyko, dėl ko ministerijos nuomonė galėjo pasikeisti“, – BNS sakė S. Nicys.
„Mes prašome nedidinti mokestinės naštos loterijų organizatoriams ir grąžinti projektą tobulinti ministerijai, įtraukiant visus rinkos dalyvius ir socialinius partnerius“, – pridūrė jis.
Jis nesutiko su ministerijos bei įstatymo pakeitimo iniciatorių pozicija, jog lietuviai yra priklausomi nuo loterijų.
„Skirtingai nuo azartinių lošimų, žmonės Lietuvoje nesiregistruoja, kad jų neleistų žaisti loterijose. Be to, per mėnesį vienas gyventojas loterijose išleidžia beveik apie 4 eurus, tai nėra didelė žala šeimos finansams“, – sakė Loterijų asociacijos vadovas.
Siūlė didinti mokestį, ieškant lėšų medikams
Siūlymą didinti loterijų mokesčio tarifą iki 10 proc. pernai lapkritį užregistravo „valstiečiai“ Agnė Širinskienė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ministras tuomet teigė, kad mokestį didinti siūloma siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms.
Pernai lapkritį premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad pakeitimai neturėtų įsigalioti nuo 2018 metų pradžios.
Praėjusiais metais į biudžetą surinkta 16,451 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio. Iš šios sumos beveik 12 mln. eurų sumokėjo azartinių lošimų organizatoriai, 4,455 mln. eurų – didžiųjų loterijų organizatoriai. Loterijas organizuojančios bendrovės labdarai ar paramai pernai skyrė 7,333 mln. eurų.
