Vakarų laikraščiuose vėl nemažai rašoma apie Jungtinių Tautų Organizacijos --Generalinės Asamblėjos posėdžius. Šioje apžvalgoje norėtume atkreipti dėmesį į kovą su terorizmu, Amerikos prezidento darbo stilių aptariančius komentarus. Ketvirtadienio (09.25) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis.
Amerikiečių kovai su terorizmu praėjusią savaitę buvo smogtas stiprus smūgis, - dienraštyje “New York Times” rašo Tomas Frydmenas. Pasak apžvalgininko, smogta ne Bagdade ar Kabule, bet Kankuno paplūdimyje. Praėjusią savaitę Kankune vyko pasaulio prekybos derybos, jos žlugo visų pirma todėl, kad Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Japonija nesutiko atsisakyti dosnios paramos savo ūkininkams. Ši parama turtingųjų šalių žemės ūkio produktus padaro tokius pigius, kad besivystančios šalys nebegali varžytis su turtingųjų ūkininkų gaminiais. Tai tikra nelaimė, nes maisto produktų ir audinių eksportas yra vienintelis kelias, kuris leistų augti besivystančių šalių ūkiui. Pasaulio banko skaičiavimais, jeigu Kankune būtų pavykę susitarti, iki 2015 metų pajamos būtų padidėjusius 500 milijardų dolerių. 60 nuošimčių šio pajamų didėjimo būtų tekę skurdžioms šalims.
Žinoma, skurdas nėra svarbiausia terorizmo priežastis, rašo Frydmenas. Niekas nežudo vien todėl, kad yra neturtingas. Tačiau skurdas labai padeda terorizmo plėtrai, nes skurdas žemina žmogų, gniuždo jo užmojus ir verčia daugybę žmonių palikti savo ūkius ir jungtis į susvetimėjusią miestų varguomenę. Visa tai sudaro puikią terpę terorizmui.
“New York Times” apžvalgininkas negailestingai kritikuoja prezidento Bušo politiką. Mes puikiai žinome, kad jo kova su terorizmu visų pirma ragina aukotis dėl kariuomenės. Kai kalbama apie policiją ar kovos veiksmus, Bušo šalininkai elgiasi kaip vikingai, tačiau kai užsimenama apie politines ar ekonomines aukas, prezidento komanda suglaudžia ausis. Štai kodėl Amerikos karas su terorizmu yra vienmatis ir sutelktas Pentagone. Amerikos kova su terorizmu yra paprasčiausiai mėgėjiška - viskas daroma tik taip, kad tenkintų Bušo perrinkimo vajaus interesus.
Keturios politinės grupės šią savaitę iškėlė bylą prezidento Bušo administracijai, - rašoma dienraščio “New York Times” redakcijos straipsnyje. Kaltinama prezidento apsauga - esą ji, prezidentui išeinant į viešumą, neleidžia pasirodyti jokiems protestuotojams. Tai ne tik rimta žodžio laisvės problema, Amerika turi vadovą, kuris iš šalies atrodo kaip muilo burbulas.
Saugumo sumetimais neišvengiama, kad šiandieninis Amerikos vadovas būtų kažkiek atskirtas nuo šalies, kuriai vadovauja. Prezidentas niekur negali pasirodyti be gausios apsaugininkų palydos. Negalima prie prezidento protestuotojų leisti tiek arti, kad jie galėtų kelti grėsmę. Tačiau protestuotojai turi teisę priartėti prie prezidento tiek, kad valstybės vadovas juos pamatytų. Kartais tik plakatais nešini protestuotojai padeda prezidentui suprasti tautos nuotaikas.
Prezidentas Bušas mano esąs liaudies žmogus, tačiau kruopščiai režisuoti susitikimai su šalininkais ar vaikais negali pakeisti susitikimų su piliečiais. Pačiam Bušui ir visai šaliai būtų naudinga, jeigu Baltųjų rūmų išpūstas muilo burbulas sprogtų - prezidentui derėtų pažvelgti į gyvenimo tikrovę, ragina “New York Times”.
Didžioji dalis žiniasklaidos ir minia žavisi naujuoju kandidatu į prezidentus atsargos generolu Vesliu Klarku, dienraštyje “Wall Street Journal” rašo garsus Amerikos radijo apžvalgininkas Rašas Limbo. Pro pirštus į valstybės saugumo reikalus žvelgiantys demokratai nori mus įtikinti, esą jie nėra nusiteikę prieš karą. Jie esą pasisako prieš karą tik tuomet, kai vyriausiasis karinių pajėgų vadas yra respublikonas. Žinoma, juk respublikonas nesugebėjo sukurti koalicijos, nesugebėjo parengti pokario veiksmų plano, nesitarė su Jungtinių Tautų Organizacija ir t.t. Pamirškime, kad demokratas prezidentas Klintonas leido sparnuotąsias raketas į Sudaną ir Iraką, kad jis įsiveržė į Haitį, visiškai nekreipdamas dėmesio į tarptautinės bendruomenės nuomonę ir nesirūpindamas, kas bus po karo.
Demokratai generolą Klarką nori pavaizduoti tikru karžygiu, rašo Limbo. Klarkas buvo geriausias studentas Vest Pointo karo mokykloje, jis kovojo Vietname, gavo generolo laipsnį ir vadovavo NATO pajėgoms kare su Slobodanu Miloševičiumi. Tačiau nereiktų klysti. Klarkas nėra Duaitas Eizenhaueris. O būtent tokį generolo įvaizdį prieš rinkimus mėgina kurti demokratai.
Ar Švedija dar nepabudo iš savo naivumo? Šito vis klausinėja užsienio žurnalistai, bandydami aiškintis, kodėl per 17 metų Stokholmo centre antrą kartą nužudomas įtakingas švedų politikas, dienraštyje “International Herald Tribune” rašo švedų laikraščio “Dagens Nyheter” apžvalgininkas Joranas Rosenbergas. Pasak žurnalisto, Švedija nėra naivi, tad jai ir nėra reikalo pabusti. Švedai jau seniai nešiojasi elektronines tapatybės korteles, ši šalis jau priklauso saugumo rūpesčiais apsėstoms valstybėms. Vis daugiau privačių ir visuomeninių pastatų yra stropiai saugomi. Ir nė vienas švedas negalėjo tikėtis, kad referendumo išvakarėse užsienio reikalų ministrė galėtų be jokios apsaugos vaikščioti po Stokholmo prekybos centrą. Juk ji buvo viena iš prieštaringiausių referendumo vajaus ginčininkių.
Pasak švedų žurnalisto, rugsėjo 10-ąją užsienio reikalų ministrė be jokios apsaugos vaikščiojo ne todėl, kad švedai būtų naivūs. Tai visų pirma Švedijos slaptosios policijos aplaidaus neprofesionalumo rezultatas. Policija visą laiką teigė, kad ministrei Lind nekyla jokia grėsmė.
Britų laikraščio “Guardian” apžvalgininkė Emili Bell aptaria “Microsoft” bendrovės sprendimą uždaryti savo interneto pokalbių svetaines, kurios esą tapo tikru rojumi pedofilams ir spąstais naivioms jų aukoms. Tokiam bendrovės sprendimui nuoširdžiai pritaria įvairūs vaikų globos sąjūdžiai. Jų nuomone, toks “Microsoft” sprendimas liudija bendrovės visuomeninę atsakomybę - jeigu neįmanoma tinkamai kontroliuoti pokalbių svetainių ir trukdyti juodoms užmačioms, tada geriau apskirtai tokias svetaines uždaryti.
Tačiau kai verslas pradeda žaisti kovos su pedofilija korta, nesvarbu, ar tai daro “Microsoft” ar kokia kita bendrovė, visada lieka kažkokios įtarimo nuosėdos, rašo britų apžvalgininkė. Jai įtarimų sukėlė “Microsoft” pareigūno Džilano Kanto užuomina, kad bendrovė ketina išleisti alternatyvią interneto pokalbių programą.
“Microsoft” sprendimas uždaryti jokio pelno neduodančias pokalbių svetaines gali tik truputį nuliūdinti pedofilus, kuriems pokalbiai interneto svetainėse buvo tik menkas pakaitalas apsilankymų vietos plaukymo baseinuose ar vadovavimui skautų kuopelėms. Tačiau mėginti vaizduoti, kad kova su pedofilija yra svarbiausia tokių pokalbių svetainių uždarymo priežastis, yra mažų mažiausiai nesąžininga. Dar blogiau, tokie tikinimai tik dar labiau sutvirtina įsitikinimus, esą internetas yra šėtono įrankis.
Bilas Geitsas yra filantropas, jis sugeba su visuomene palaikyti puikius ryšius. Nekyla abejonių, kad jo bendrovė rado puikiausią pateisinimą pasitraukimui iš srities, kuri atrodo neperspektyvi.
