Šiandieninis sąjungininkų puolimas Bagdade dar nepakliuvo į laikraščių rytines laidas, bet pirmuosiuose puslapiuose dominuoja karo pabaigos nuotaikos ir vis daugiau svarstoma, kas bus po karo. Pirmadienio (04.07) užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Britų dienraštyje “Financial Times” Amerikos taikos instituto bendradarbis Denielis Serveris tvirtina, kad Irake neišvengiamas laikino Amerikos valdymo tarpsnis. Nors neseniai Kemp Deivide Džordžas V. Bušas ir Tonis Bleiras kalbėjo apie požiūrių bendrumą, dėl Irako ateities jų nuomonės skiriasi. Britų premjeras norėtų nuraminti savo rinkėjus ir pagerinti santykius su Europos Sąjunga nauja Jungtinių Tautų rezoliucija dėl laikino Irako valdymo. Tačiau Bušas vis dar putoja dėl saugumo tarybos atsisakymo palaiminti jėgos panaudojimą ir nenori duoti Jungtinėms Tautoms, ypač Prancūzijai, bent kiek rimtesnės įtakos Irake. Anot Serverio, besiginčijant dėl Jungtinių Tautų vaidmens pamirštama tikrovė - ką realiai Jungtinės Tautos gali nuveikti - tai pirmiausia naftos už maistą programa, kurios infrastruktūra yra, ją tereikia paleisti veikti. Bet šalies valdymui Jungtinės Tautos nepasiruošusios - Irake svarbiausia problema artimiausiu metu bus saugumas - Balkanų patyrimas rodo, kad Jungtinėms Tautoms reikia nuo pusės metų iki metų surinkti ir apmokyti pakankamas policijos pajėgas, o kol kas Amerikos karinės valdžios Irake nėra kuo pakeisti.
Dienraštyje “Boston Globe” amerikiečių analitikai Entonis Leikas ir Erikas Švarcas rašo, jog Jungtinių Valstijų pasirinkimas - sunkus. Jei Jungtinės Tautos rimtai dalyvaus Irako valdyme, bus varžomi Amerikos įsipareigojimai Irako ateičiai; kita vertus, reikšmingas sąjungininkų dalyvavimas - svarbus sąjungininkams ir draugams, pirmiausia britams, ir sustiprins Amerikos buvimo Irake teisėtumą bei sustiprins pozicijas tų irakiečių, su kuriais amerikiečiai ruošiasi bendradarbiauti po karo. Jungtinių Tautų dalyvavimas palengvintų Irako atstatymo naštą. Tad į klausimą, ar verta duoti Jungtinėms Tautoms kažkiek valdžios mainais į tarptautinę pagalbą, reikėtų atsakyti “taip”, mano Leikas ir Švarcas “Boston Globe”.
Konservatyvus dienraštis “Wall Street Journal Europe” ironizuoja, kad net Amerikos užsienio reikalų ministerija supranta, kad reikia skubiai galvoti apie naujos Irako vyriausybės sudarymą, kai sąjungininkai laisvai važinėja Bagdade ir užėmę beveik visą šalį. Amerikos užsienio reikalų ministras Kolinas Pauelas pereitą savaitę Europoje teisingai kalbėjo apie tai, kad Jungtinės Tautos turės vaidmenį Irake vėliau, tačiau kol kas pagrindinis vaidmuo priklauso koalicijai. Tačiau kai šiandien Šiaurės Airijoje Bušas susitiks su Bleiru, Amerikos prezidentas bus smarkiai įkalbinėjamas pakeisti poziciją. Atrodytų, jog Bleirui neturėtų rūpėti pamaloninti Žako Širako ir Vladimiro Putino, kurie dabar dejuoja esą palikti nuošaly. Per Jungtines Tautas Bleiras vis dar tikisi pataisyti santykius su “senąja Europa” ir su savo Leiboristų partijos kairiuoju sparnu. Bušas turi būti pasiruošęs pasakyti “ne”, - mano “Wall Street Journal”, - ilgainiui svarbiau ne Jungtinių Tautų palaiminimas, bet Irako po Sadamo stabilumas. Jungtinių Tautų valdymui Irakas stačiai per didelis. Bušo saugumo patarėja Kondoliza Rais pasakė, kad tai - ne Rytų Timoras, Kosovas ar Afganistanas.
Londono dienraščio “Times” apžvalgininkas Viljamas Rys-Mogas rašo: nekariauji karo - nevaldai taikos. Kai karas baigsis, Amerikos kariuomenė liks Irake, kaip liko Vokietijoje 1945 metais. Jei valdžia bus perduota Jungtinėms Tautoms, tai reikštų, jog grįžtų įtakingiausių Sadamo Huseino draugų - Prancūzijos ir Rusijos - įtaka. Sadamas praskolino šalį - jis palieka 65 penkis milijardus dolerių skolų, už kurias pirko ginklus ir statėsi rūmus. Irakas daugiausiai skolingas Prancūzijai bei Rusijai ir šios gali tikėtis pasirūpinti savo finansiniais interesais, jei Irako atstatymui vadovaus Jungtinės Tautos. Tačiau Amerika norėtų, kad pinigai būtų leidžiami šaliai atstatyti, bet ne Sadamo ginklų skoloms apmokėti.
Dienraščio “Chicago Tribune” apžvalgininkas Klarensas Peiždas rašo, kad po Irako karo taiką reikia laimėti trijuose lygiuose: Irake, Persų įlankos regione ir pasaulyje, kurį vis dar drasko teroristų sąjūdžiai. Irake matome visokių žmonių - vieni nekenčia amerikiečių tiek, kad gali paimti nėščią moterį pridengti savižudiškam antpuoliui; kiti padėjo išgelbėti amerikiečių karo belaisvę Džesiką Linč. Deja, kitur pasaulyje, ne Amerikoje, televizijos žiūrovai mato kruvinesnę ir tragiškesnę amerikiečių tikslaus bombardavimo ir išlaisvinimo karo versiją. “Kai mes matome pergalę, palestiniečiai mano, kad štai jie spardo mūsų užpakalius ir vaizduoja viršininkus”, - rašo Peidžas “Chicago Tribune”.
Kalifornijos dienraščio “Los Angeles Times” korespondentas Doilas Makmenas rašo, kad kelias į demokratiją Irake bus ilgas ir brangus. Istorija duoda ir neigiamų, ir teigiamų demokratijos diegimo pavyzdžių. Iš teigiamų dažniausiai minimos Vokietija ir Japonija, taip pat iš komunizmo išsilaisvinusi Vidurio Rytų Europa. Didžiausia nesėkmė - 1982 metų Izraelio okupacija Libane. Šis bandymas sukurti draugišką demokratinį režimą žlugo dėl tarptautinės bendruomenės ir vidaus pasipriešinimo. Pamoka aiški - kurti demokratiją nėra lengva - tai greičiausiai truks ilgiau ir kainuos brangiau, nei norėtųsi. Užsitikrinkit kuo daugiau tarptautinės pagalbos, bendraukit su vietos vadovais ir nesitikėkit gerų rezultatų, - pataria Makmenas iš “Los Angeles Times”.
Buvęs Lenkijos diplomatas, dabar Naujosios Atlanto iniciatyvos instituto Vašingtone bendradarbis Radekas Sikorskis “Wall Street Journale” rašo, kad Lenkija yra tikra Amerikos draugė. Po to, kai “Reuters” žinių agentūra pranešė apie lenkų desantininkų veiksmus Um Kasre pietų Irake, Sikorskio pašto dėžutę užkimšę laiškai nuo tuo besididžiuojančių Amerikos lenkų. Lenkijos kovos dalinio Irake reikšmė ypač didelė, nes jis buvo pasiųstas po Širako grasinimo nepriimti į Europos Sąjungą šalių, kurios perdėm remia Ameriką. Varšuva atsakė, kad tiki Europos integracija, bet nepritaria holistiniam šūkiui kurti supervalstybę. Kol kas lenkai palankūs, - rašo Sikorskis. Pagal savaitraščio “Vprost” interneto apklausą, beveik 80 procentų lenkų pritaria proamerikietiškai vyriausybės laikysenai ir per 70 proc. už Lenkijos indėlio Irake didinimą. 90 proc. lenkų - už Amerikos bazių steigimą Lenkijoje ir 85 proc. - už galutinį Jungtinių Tautų paleidimą. Žinoma, vidutinis lenkas - skeptiškesnis nei internetą naršantys “jupiai”, tačiau Amerika aiškiai turi savo gerbėjų kartą, kuriai artimi amerikietiški instinktai, vertybės ir interesai.
