Irakas lieka svarbiausia Vakarų spaudos apžvalgininkų tema. Net į Europos Sąjungos plėtros sutarties pasirašymą Atėnuose žvelgiama pro dar neišsisklaidžiusius Irako karo dūmus. Trečiadienio (04.16) užsienio dienraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis.
Kovos Irake baigėsi pačiu laiku ir iš anksto numatytas svarbiausias Europos Sąjungos gyvavimo įvykis nepraeis nepastebėtas, - rašoma dienraštyje “Wall Street Journal”. Šiandien Atėnuose dešimt šalių pasirašo stojimo į Europos Sąjungą sutartis, žengiamas dar vienas reikšmingas žingsnis narystės Europos Sąjungoje link, vykdomi žlungant Sovietų Sąjungos tironijai duoti pažadai. Rytų europiečiai naujomis galimybėmis pradeda naudotis tuo metu, kai irakiečiai tik pradeda savo sudėtingą demokratijos ir laisvės kelią.
Žinoma, Irako karas Europos vienybėje paliko plyšį. Vienoje pusėje yra politikai ir šalys, kurios veikė prieš kruvinąjį tironą, siekusį įgyti pavojingų ginklų, globojusį teroristus ir priespaudoje laikiusį milijonus irakiečių. Kitoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija bei Prancūzija ir nemaža Graikijos visuomenės dalis, kurie buvo linkę palikti irakiečius kentėti.
Europos Sąjungos plėtra nugalės šį skilimą, mano “Wall Street Journal”. Straipsnyje pabrėžiamas kelis šimtus karių į Iraką pasiuntusios Lenkijos pozicija, kuri esą rodo, jog Rytų europiečiai supranta, kad bet kokia tironija kelia grėsmę jų jaunai demokratijai.
Tai turėtų būti didžiausio pasitikėjimo Europa akimirka, apie šiandienos iškilmes Atėnuose rašo britų verslo laikraštis “Financial Times”. Tačiau dešimt naujų narių bendrijon jungiasi tuo metu, kai Europą graužia abejonės, kai ją traumavo ilgas savaites trukę ginčai dėl Irako karo. Amerikiečių puolimas užaštrino sudėtingus klausimus. Ar Europos Sąjunga gali kurti vieningą užsienio ir gynybos politiką? Ar krizės metu išryškėjęs Europos skilimas yra laikinas, ar tą skilimą pavyks užglaistyti.
“Financial Times” primena garsiąją Amerikos gynybos ministro Donaldo Ramsfeldo frazę apie naująją ir senąją Europą.
Tradicinis mąstymas leistų teigti, kad demokratija Irake negali gyvuoti, dienraštyje “New York Times” rašo Erikas Deivis. Čia nėra demokratijos pamatų, nėra pilietinės visuomenės ar politiškai aktyvių piliečių. Toks skeptiškumas gerai pažįstamas. Po 1991 metų Persijos įlankos karo Amerikos vadovai manydami, kad Irako pastovumą gali laiduoti tik autoritarinis režimas, neparėmė beveik sėkmingų sukilimų prieš Sadamo Huseino valdžią.
Tokie anuomet ir dabar pasitelkiami teiginiai apie demokratijos negalimumą Irake nekreipia dėmesio į pilietinės visuomenės ir kultūrinės įvairovės tradicijas, kurios šioje šalyje plėtojosi iki “Baath” partijos atėjimo valdžion 1968 metais. Trisdešimt penkerius metus trukęs šovinistų partijos valdymas padarė savo, tačiau įmanoma atgaivinti senas tradicijas, kurios padės tiesti kelią demokratijon, tikina Deivis.
Dienraštis “Washington Post” atkreipia dėmesį į šimto Irako opozicijos vadovų susitikimą prie Nasirijos, kuriam vadovavo amerikiečiai, kur kalbėta apie demokratijos kūrimą Irake. Tuo pačiu metu tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir protestavo - jie sakė vienodai smerkią ir Huseino režimą, ir Amerikos valdžią Irake. Jungtinės Valstijos turėtų įdėmiau pažvelgti į šiuodu įvykius, teigiama “Washington Post” redakcijos straipsnyje. Nereikia pamiršti, kad irakiečiai savo nuomonę viešai išsako po ilgo priverstinio tylėjimo. Nasirijos opozicijos susitikimas taip pat turėtų paskatinti pagalvoti apie sunkumus, kurie amerikiečių laukia Irake. Sąjungininkai irakiečius turi remti labai subtiliai, taip pat reikia raminti kylančias kalbas apie galimą Sirijos puolimą.
Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas aptaria karo su Sirija galimybes. Į klausimą, ar Bušo vyriausybė ryšis pulti Damaską, Frydmenas atsako - taip: esama daugybės rimtų priežasčių, kurios skatintų Jungtines Valstijas remti Sirijos pertvarkymus ar net valdžios pakeitimą, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo kariniam įsikišimui ir vargu ar bus bandoma taip daryti. Nors Sirija ir panašios šalys ir toliau liks problema. Reikia naujų strateginių nuostatų, kaip elgtis su tokiomis šalimis kaip Sirija po Sadamo režimo nuvertimo.
Sirijos problemą Frydmenas sieja su Libano klausimu. Pakeitus valdžią Damaske, Libanas būtų laisvas. O tai būtų labai svarbu, nes Libanas yra vienintelė arabų šalis, kurioje gyvuoja demokratija. Libanas labiau nei bet kur kita Artimųjų Rytų šalis yra susijusi su pasaulio ūkiu, tačiau ji regione negali vaidinti Honkongo vaidmens. Tam paprasčiausiai trukdo Sirija.
O dabar kelios citatos iš arabų spaudos, kurias parengėme pagal BBC interneto puslapį:
Amerikos terorizmas prieš Sirija, rašo Londono arabų laikraštis “Kuds Arabi”. Sirija turi gauti visų vadovų paramą, o tai laiduotų, kad Irako tragedija nepasikartos ir amerikiečių daliniai nepuls, nepatirdami jokių nuostolių.
Visiškai aišku, kad po Irako Izraelis dabar siekia kurstyti įtampą regione, didinti nesaugumą, politinę įtampą ir vėl imtis karinių provokacijų, teigia Sirijos laikraštis “Tišrin”. Izraelis ne tik naudojasi Irako karu, bet ir bando įgyvendinti savo planus užpulti daugiau arabų ir islamo šalių.
Amerikai pradėjus vajų prieš Siriją ir kaltinant Damaską, esą jis slepia buvusius Irako pareigūnus ir turi masinio naikinimo ginklus, regis, kad Sirija yra kita karo aukų sąraše. Paskui tikriausiai bus Iranas, o kas bus toliau - nežinia, teigia Saudo Arabijos laikraštis “Watan”
Izraelis dabar didina įtampą tarp Sirijos bei Amerikos ir tikisi, kad dar viena arabų šalis taps amerikiečių karo lėktuvų taikiniu, rašo Saudo Arabijos laikraštis “Džiazyra”.
Jungtinės Valstijos eina į konfliktą su Damasku, taigi regionui gresia nauja nelaimė, nors Irako karo sukeltas šokas dar nenugrimzdo istorijon, teigia Egipto laikraštis “Ahram”. Sirijos nedera palikti vienišos, kai jai ant kaklo neriama kilpa. Arabų šalys turi skubiai imtis studijuoti Irako patirtį. Tai padėtų ne tik apginti Siriją, bet ir apskritai sustabdytų amerikiečių užmojus, kurie dabar nesulaukia jokio pasipriešinimo.
Irako likimas skendi nežinioje, šalis okupuota, o amerikiečiai pradeda kaltinti Siriją, rašo Irano arabų laikraštis “Vefag”. Žaidimas yra gerokai sudėtingesnis ir pavojingesnis, nei manoma. Tai daugiapakopis sąmokslas, kurio kiekvienas naujas tarpsnis paaiškėja labai pamažu.
Sakantieji, kad karas baigtas, apsigauna, tikina Kataro laikraštis “Watan”. Amerikiečių dalinių buvimas Irake kelia grėsmę visam arabų ir musulmonų regionui.
Jungtinės Amerikos Valstijos tapo neginčijamu naujojo pasaulio diktatoriumi ir pasaulį valdo vadovaudamasi savo politiniais ir ūkio interesais, rašo Sudano laikraštis “Rai Am”.
Jau aišku, kad Jungtinės Valstijos ir Britanija jokiu būdu Irako valdymo neperduos Jungtinių Tautų Organizacijai, teigia Londono arabų laikraštis “Šark Avsat”.
Geriausia, ką Europos Sąjunga galėtų padaryti Atėnuose, tai pasistengti pabrėžti savo vaidmenį Irako atkūrime ir siekti kiek galima greičiau Irake sudaryti naują vadovybę.
Tikimės, kad Nasirijos susitikimas - pirmas tokio pobūdžio renginys Irake - padės gerą pamatą didžiosios arabų šalies atkūrimui. Irako opozicijai iškyla sudėtingi uždaviniai - jie turi parodyti civilizuotą irakiečių veidą. Veidą, kurį dešimtmečius niokojo priespauda ir neteisybė, rašo Jungtinių Arabų Emyratų laikraštis “Itihad”.
