Svarbiausios šios dienos Vakarų spaudos temos - Artimųjų Rytų taikos viltys, Irako pertvarkymo problemos, kovos su terorizmu keliai ir klystkeliai. Trečiadienio (04.30) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” žurnalistas Gintaras Aleknonis.
Palestiniečiai vakar žengė reikšmingą žingsnį - jų parlamentas patvirtino naują pertvarkai pasirengusią vyriausybę, kuriai vadovauja reformų siekiantis ministras pirmininkas, rašoma dienraščio “New York Times” redakcijos straipsnyje. Tai turėtų atverti kelią paskelbti galutinį taikos planą, ką padaryti yra pažadėjęs Amerikos prezidentas Bušas. Planas parengtas drauge su Europos Sąjunga, Jungtinių Tautų Organizacija ir Rusija. Pirmą kartą po prezidento Klintono pradėtų taikos derybų žlugimo ir palestiniečių sukilimo pradžios atsiranda vilčių, kad kažkaip bus galima išbristi iš nesibaigiančio mirčių ir keršto rato.
Vargu ar atsitiktinai tuoj po naujojo palestiniečių ministro pirmininko inauguracinės kalbos, kurioje buvo pasmerktas terorizmas, savižudis susprogdino užtaisą. Išpuolį Tel Avive surengusieji, be abejonės, taikėsi į savo naująją vyriausybę ir Izraelį. Negalima leisti šiems radikalams laimėti. Radikalai taikai taps didžiausia kliūtimi. Visi, kurie dalyvauja taikos procese - Izraelis, palestiniečiai, Amerika, Europa - turi būti pasirengę parodyti savo ryžtą ir drąsą. Vakarykštis išpuolis tėra pirmasis išbandymas.
Prezidentas Bušas pareiškė, kad Amerika ne tik nugalėjo Sadamą Huseiną, ji įveiks ir diktatoriaus palikimą, rašoma dienraštyje “Wall Street Journal”. Bagdade naujosios vyriausybės sudarymą aptarinėję Irako opozicijos vadovai pripažino, kad sudėtingiausia Huseino palikimo dalis yra valstybės skolos. Strateginių ir tarptautinių studijų centro skaičiavimais, Irako skolos turėtų siekti beveik keturis šimtus milijardų dolerių. Valstybė yra pasiskolinusi apie 130 milijardų, beveik 200 milijardų reikia sumokėti kaip kompensacijas už pirmąjį Persijos įlankos karą. Artimiausiais metais Irako ūkio atkūrimui kasmet reiks bent 20 milijardų. Per metus Bagdadas gali parduoti naftos maždaug už 18 milijardų dolerių. Niekam nekyla abejonių, kad skolos taps sudėtingiausia naujosios Irako vyriausybės problema.
Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas rašo apie svarbiausias Irako atkūrimo problemas. Akivaizdu, kad irakiečiams nepatiko Sadamo Huseino režimas, tačiau greitai bus aišku, kad jiems nepatinka ir amerikiečių valdžia. Nemažiau opus klausimas, ar apskritai irakiečiai nori gyventi vienoje valstybėje. Ar kurdai, sunitai, šiitai sugebės bendradarbiauti, kai nebeliko geležinio juos gniaužusio kumščio?
Frydmenas atkreipia dėmesį, kad sunaikinus Irako kariuomenę nebeliko svarbiausios pasaulietinės institucijos ir musulmonų dvasininkija skuba užimti susidariusią tuštumą. 60 nuošimčių Irako gyventojų yra šiitai, jeigu žmonės patys galės rinkti valdžią, labai svarbu, kas vadovaus šiitų bendruomenei. Šis klausimas gali būti lemtingas ne tik Irako, bet ir Irano ateičiai.
Kalbant apie Irako ateitį, nedera pamiršti, kad tai arabų šalis. Irakiečiai nori būti pirmos rūšies arabai, o ne antros rūšies amerikiečiai. Jeigu norima Irake sukurti naują nuosaikios politikos centrą, irakiečiams reikia padėti, jiems reikia ir kitų arabų šalių, Jungtinių Tautų Organizacijos paramos. Būsimoji Irako valdžia nenori atrodyti vien amerikiečių statytinė.
Amerikos kritikai godžiai pasigriebė žinią, kad tarp Gvantanamo karo bazėje Kuboje kalinamų įtariamų teroristų yra ir vaikų, rašoma britų laikraštyje “Times”. Teigiama, kad tarp sulaikytųjų yra bent trys nepilnamečiai nuo trylikos iki penkiolikos metų. Tiesa, jie laikomi atskirai nuo suaugusiųjų. Prezidento Bušo kritikai ir žmogaus teisių gynėjai dabar viešai abejoja Amerikos iki šiol skelbta dorovine viršenybe prieš režimus, su kuriais paskutiniu metu amerikiečiai kovojo. Negerai, kad amerikiečiai savo karo belaisvius nugabeno į svetur esančią karo bazę ir taip iš sulaikytųjų atėmė teisinę apsaugą, kuria jie būtų galėję naudotis Jungtinėse Valstijose. Nepilnamečių berniukų kalinimas vadinamas barbarišku elgesiu. Tai rimti kaltinimai, reikalaujantys nemažiau rimtų atsakymų, rašo britų “Times”.
Po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Amerikos prezidento Bušo vyriausybė ėmėsi gausybės žygių, kuriais siekta stiprinti šalies saugumą, rašoma dienraštyje “Chicago Tribune”. Dauguma šių veiksmų buvo kruopščiai pasverti ir nukreipti prieš tiesioginę grėsmę. Pavyzdžiui, Afganistano karu siekta sunaikinti teroristų užnugarį, policijai suteikti platesni įgaliojimai. Tačiau būta ir perlenkimų. Perlenkimu “Chicago Tribune” vadina ir naujausią teisingumo ministro Džono Aškrofto sprendimą sugriežtinti neteisėtų imigrantų iš Haičio persekiojimą. Neteisėta imigracija iš Haičio jau seniai kelia problemų federacijos bei Floridos valstijos pareigūnams. Tačiau vargu ar šią imigraciją galima vadinti grėsme valstybės saugumui ir lyginti ją su “Al-Qaeda” grėsme. Tačiau Aškroftas nusprendė, kad neteisėti atvykėliai iš Haičio gali būti neribotam laikui įkalinti, net jeigu nėra akivaizdžių jų ryšių su teroristais įrodymų.
Sunku patikėti, kad teroristai į Jungtines Valstijas bandytų skverbtis pro Haitį, kai tai gerokai lengviau padaryti per Meksiką ar Kanadą. Imigracijos tarnybos darbuotojai gali nesunkiai atskirti Haičio gyventoją nuo pakistaniečio ar arabo. Tačiau teisingumo ministro logika tokia - jeigu problemos sprendimui reikia panaudoti federacijos lėšas, vadinasi, tai valstybės saugumo ir kovos su terorizmu problema.
Jeigu senoji Europa ir Jungtinės Valstijos nori baigti ginčus, mes pirmiausia siūlytume joms pamiršti nesutarimus dėl Irako ir susitelkti į bendrus interesus, t.y. į pasaulio ūkio augimą bei pasaulio prekybos derybų atnaujinimą, rašoma dienraštyje “Wall Street Journal”. 2001-ųjų lapkritį Dohoje iškilmingai pradėtos derybos dėl pasaulio prekybos liberalizavimo kuo toliau, tuo labiau klimpsta. Jau praėjo kovo 31-oji, iki kada buvo nutarta susitarti dėl žemės ūkio produktų muitų bei subsidijų ūkininkams sumažinimo. Tačiau derybose nesimato jokių sutarimo ženklų. Kyla abejonių, ar lapkritį Kankune numatytas didelis prekybos ministrų susitikimas apskritai turės kokią prasmę.
Pasak “Wall Street Journal”, didžiausia problema yra Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Europos Sąjungos įgaliotinio prekybos klausimais Paskalio Lamio veiksmų laisvė yra smarkiai suvaržyta - jis negali derybose nieko žadėti, kol bendrijos šalys nesusitars dėl bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkymo. Įtakingiausios Sąjungos narės Vokietija ir Prancūzija aiškiai pareiškė, kad bent iki 2013 metų jos neketina atsisakyti dabartinės paramos ūkininkams sistemos.
Tačiau bendrąją Europos Sąjungos žemės ūkio politiką vis dėlto įmanoma pertvarkyti, - tikina Amerikos laikraštis. Juk visiems aišku, kad bendrijon įstojus dešimčiai naujų narių, Europos Sąjungai subsidijos žemės ūkiui taps pernelyg sunki našta.
