Italijos ministro pirmininko ir Europos Parlamento konfliktas, sustabdyta Jungtinių Valstijų karinė pagalba būsimoms NATO narėms ir Rusijos milijardierius, nupirkęs Britanijos futbolo klubą - šias ketvirtadienio (07.03) užsienio spaudos temas apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Europos dienraščiai šiandien daug rašo apie vakarykštį Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi apsižodžiavimą su kelias Europos Parlamento nariais.
“Tai, ko labiausiai bijojome - įvyko”, - rašo šiandien didžiausiame italų dienraštyje “Corriere della Sera” dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Ernesto Galli della Loggia. Pasak jo, įpykintas nekorektiškų išpuolių, kurių, tačiau, buvo galima tikėtis, Berlusconi nesusivaldė ir neprikando liežuvio. Tai, kas įvyko, jau kelintą kartą pabrėžia dvi didžiausias dabartinės Italijos vyriausybės problemas.
Pirmoji yra politinis Berlusconi diletantizmas. Italijoje, pavargusioje nuo profesionalių ir korumpuotų politikų, šis diletantizmas lėmė rinkiminę Berlusconi pergalę. Tačiau tas pats diletantizmas sutrukdė Berlusconi deramai elgtis susidūrus su lengvai nuspėjama kai kurių Europos politikų kritika. Berlusconi ne tik nepasistengė išspręsti interesų konflikto, bet dar ir bando tą paversti juokais. Tai panašu į savižudybę.
Kita labai rimta problema - grubūs, nacionalistiniai ir net smurtingi Šiaurės lygos vadovo Umberto Bossi pareiškimai, nuolat kompromituojantys Italijos vyriausybę užsienyje. Berlusconi, atrodo, to nesupranta. Tačiau būtent ministras pirmininkas privalo įrodyti sugebąs ir norįs pakeisti kursą bei išgelbėti ne tik daugumos vyriausybę, bet ir tarptautinį valstybės prestižą, rašo Italijos dienraštyje “Corriere della Sera” įtakingas politikos apžvalgininkas Ernesto Galli della Loggia.
Didieji Prancūzijos dienraščiai incidentą Europos Parlamente aptaria labai santūriai ir daug labiau domisi savo ministro pirmininko Piere’o Raffarino pasisakymu tame pačiame Europos parlamente. Kalbėdamas užvakar Raffarinas apkaltino socialistus dėl Prancūzijos ūkio bėdų. Prancūzijos socialistai, turintys Europos Parlamente gausią delegaciją, pakėlė triukšmą ir pareikalavo atsiprašyti. Šio konflikto peripetijas ir svarsto prancūzų dienraščiai.
Užtat Vokietijos spaudai Berlusconi pasisakymas yra svarbiausia dienos tema. Dienraštis “Welt” didžiausia antrašte teigia “Nepakenčiama” ir retoriškai klausia “Ir ką, šis ponas atstovaus Europos Sąjungai?”.
Vokietijos sostinės dienraštis “Berliner” tvirtina, kad vakarykštis nutikimas parodė visą Berlusconi esmę.
Tačiau Frankfurto laikraštis “Allgemeine” ragina Italijos premjero kritikus susimąstyti, kiek toli jie pasiryžę eiti, ir klausia, kokia šio konflikto žala Europos Sąjungai jiems atrodo priimtina. Dienraštis mano, kad puolančių Berlusconi paskatos toli gražu ne visada yra doros.
Jungtinių Valstijų dienraščio “New York Times” žurnalistas Richardas Bernsteinas mano, kad šis konfliktas rodo, kas gali laukti Europos Sąjungos per artimiausius pusę metų. Tai, kaip Europos Parlamentas pasitiko Berlusconi, leido nesunkiai nuspėti, kad bus prieita prie susipriešinimo. Berlusconi jau anksčiau supykdė Europos kairiuosius savo žavėjimusi Amerikos prezidentu Bushu ir parama karui Irake.
Berlusconi santykiai su kai kurias Europos vadovais, ypač su Prancūzijos prezidentu Jacques’u Chiracu ir su Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroederiu labai įtempti, primena “New York Times” žurnalistas Bernsteinas.
Nepriklausomo strateginių studijų instituto “Stratfor” apžvalga šiandien pažymi, kad būgštavimai dėl prastos Berlusconi vadovavimo Europos ministrų tarybai baigties yra perdėti. Nors iš Italijos premjero galima tikėtis ir daugiau neapdairių pasisakymų, Europos žiniasklaida turėtų pavargti jį puolusi.
Žinoma, Berlusconi asmenybė paryškins neišvengiamas būsimo pusmečio Europos sąjungoje audras. Bet tas audras sukels ne Italija ir ne Berlusconi. Europos konstitucija ir Europos ūkis, kuriam būtinos struktūrinės ir socialinės reformos - šių dviejų problemų audringam pusmečiui pakanka.
“Stratfor” apžvalgininkai spėja, kad Berlusconi įnašo galima tikėtis Europos Sąjungos užsienio politikoje. Vakar jis sakė, kad Italija sieks iš esmės pagerinti transatlantinius ryšius. Tačiau būtent dėl to Italija gali labai susikirsti su Prancūzija, Vokietija ir Belgija. Galima tikėtis nesutarimų ir dėl Artimųjų Rytų, mano nepriklausomo Strateginių tyrimų instituto “Stratfor” apžvalgininkai.
Austrijos dienraštis “Standart” mano, kad Berlusconi pastaba Europos Parlamentarui buvo įžeidžiama, tačiau jo vadovaujamos koalicijos partneris Umberto Bossi nuolat kartoja daug blogesnius dalykus. Europos Sąjunga prieš kelerius metus boikotavo Austriją už daug nuosaikesnius Laisvės partijos vadovų pasisakymus. Pasak Austrijos dienraščio, tai tik įrodo, kad daugelį dalykų Sąjunga matuoja dvigubu matu.
Slovakijos spauda šiandien svarsto Jungtinių Valstijų karinės pagalbos sustabdymą. Kaip ir dauguma būsimų NATO narių, Slovakija nepasirašė dvišalės sutarties dėl Amerikos pareigūnų apsaugojimo nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo.
Dienraštis “Narodna obrona” pažymi, kad Slovakija rėmė Jungtines Valstijas Afganistano ir Irako karuose, tad visai nepagrįstas įtarimas, kad slovakai imtųsi persekioti amerikiečius. Pasak dienraščio, Amerikos sprendimas gali paveikti slovakų viešą nuomonę apie JAV.
Čekijos verslo dienraštis “Hospodarske noviny” mano, kad Jungtinių Valstijų vyriausybės sprendimas rodo, jog ateityje ji pasiryžusi bausti neklusnius ir atlyginti su ja bendradarbiaujantiems.
Britanijos dienraščiai šiandien rašo dviem temom ir nė viena jų nėra konfliktas Europos Parlamente. Daug komentarų sulaukė įstatymo prieš amžiaus diskriminavimą projektas. Dienraščiai pripažįsta, kad visai jauniems ir arti pensinio amžiaus bei pensinio amžiaus žmonėms darbą gauti daug sunkiau nei vidutinio amžiaus. Dauguma dienraščių pasisako už įstatymo projekte numatytą teisę dirbti ir po 65 metų - tai yra po oficialaus pensijos amžiaus. “Tą, beje, nuo 2006 metų jau numato Europos Sąjungos norma”, pažymi dienraštis “Guardian”.
Kita britų dienraščių tema - Sibiro milijardierius Romanas Abramovičius, nupirkęs futbolo klubą “Chelsea”.
Dienraštis “Times” pažymi, kad Abramovičius sunkiai besivertusį futbolo klubą išgelbėjo, bet pirkdamas jį padarė klaidą. Britų žiniasklaida dabar juo susidomėjo. Pasak “Times”, jau ne viena įžymybė yra skaudžiai įsitikinusi, kad britų spauda sugeba prisikasti iki labiausiai slepiamų dalykų. Jei Abramovičius Britanijoje pirks ne tik futbolo klubą, bet ir kokią rimtesnę bendrovę, galima neabejoti, kad jo gyvenimas bus išpašytas po siūlelį, rašo dienraštis “Times”.
Dienraštis “Financial Times” pažymi, kad šis pirkinys rodo bendrą rusų turčiams siekį įgyti padėtį ir pripažinimą Vakaruose. Anksčiau į rusus žiūrėta kaip į vargšus iš Rytų. Dabar rusai daug investuoja Vakaruose, o tie bando patraukti turtingus lankytojus. Vien šiemet Britanija rusams išduos 80 tūkstančių vizų. Visoje Europoje jų bus per milijoną. Žurnalas “Forbes” Rusijoje suskaičiavo 17 milijardierių. Abramovičius yra vienas jų. Nors britų spauda ir vadina vulgariomis turtingų rusų pastangas savo įvaizdį pagerinti labdara ar menų rėmimu, dienraštis “Financial Times” mano, kad Britanijoje įgyta nuosavybė jų prestižą didina. “Kas iki šiol buvo girdėjęs apie Abramovičių? O šiandien visi žino kas jis toks”, - cituoja “Financial Times” vienos viešųjų ryšių bendrovės bendradarbę.
