Penktadienio (10.24) Vakarų spaudos apžvalgoje: Madrido donorų konferencija, pagalba Irakui. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Britų dienraščio “Guardian” korespondentas Žilis Tremletas iš Madrido praneša, kad Irako donorų konferencijoje Amerikos diplomatai užkulisiuose energingai įkalbinėja dosniai aukoti Irako atstatymui. Svarbiausia konferencijos diena - šiandien, kai vyriausybių atstovai kalbėdami vienas po kito skelbs, kiek kas duoda. Tremleto žodžiais, rankų laužimui vadovauja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, kuris nenusiteikusius aukoti perspėja, kad lėšų stygius tik prailgins irakiečių kančias. Prancūzija, Vokietija ir Rusija vakar nerodė jokių ženklų, kad nors kiek nusileistų spaudimui aukoti tuoj pat. Pasak Tremleto, vakar konferencijos užkulisiuose sklandė gandai, kad arabų šalys gali persigalvoti ir atverti pinigines.
Amerikiečių dienraščio “Washington Post” korespondentai Madride Glenas Kesleris ir Keitas Ričburgas rašo, kad arabai kol kas nelinkę aukoti, ir amerikiečių pastangoms labiausiai trukdo Saudo Arabijos ir kitų turtingų Persijos įlankos šalių nenoras parodyti pavyzdį. Tai buvo vakar - šiandien pranešta, kad Madride Saudo Arabija vis dėlto parodė pavyzdį - paskelbė duodanti milijardą dolerių.
Dublino dienraštis “Irish Times” skelbia Europos Komisijos užsienio reikalų įgaliotinio Kriso Pateno nuomonę, kad Irakui reikia padėti, tačiau pagalbos pinigus reikia leisti išmintingai. Prieš, per ir po Irako karo buvo daug nesutarimų, todėl kiekvieną sprendimą reikia kruopščiai pasverti. Tačiau į klausimą, ar reikia padėti atstatyti Iraką, Patenas atsako ryžtingu “taip”. Europos Komisijos narys nurodo tris pagalbos priežastis: pirma, tai dorovinė pareiga irakiečiams; antra, pagalba pagreitins perėjimą prie nepriklausomos ir demokratinės Irako vyriausybės; trečia, visiems naudingas Artimųjų Rytų regiono pastovumo stiprinimas.
Britų dienraštis “Financial Times” spausdina buvusio Jordanijos senatoriaus verslininko Kamalio Šairo nuomonę, kad donorai turi sukurti Irake rinkos ūkį. Irako ekonomiką reikėjo atstatyti gerokai anksčiau, nei prasidėjo Sadamą Huseiną nuvertęs karas. Šalies ūkį nusmukdė centrinis planavimas, atskyrimas nuo globalinio ūkio ir turto švaistymas. Surinkti lėšas Irakui Madride nėra lengva ir sunkiai sudaryti fondai turi būti maksimaliai išnaudoti - donorai privalo pasistengti, kad Irako ūkis taptų atvira, liberalia rinkos ekonomika.
Dienraštis “New York Times” skelbia Brukingzo instituto analitikės Sjuzanos Rais nuomonę, kad Irake Amerika nutolsta nuo Maršalo plano idėjos, atkūrusios Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo. Amerikos valdytojas Irake Polas Bremeris dažnai mini Maršalo planą pavyzdžiu, tačiau Rais teigia, kad Bremeris juda priešinga kryptimi. Pokario Europoje planas buvo grindžiamas pačių europiečių bendradarbiavimu ir iniciatyva. Pasak plano autoriaus Džordžo Maršalo, neveiksminga ir nepadoru Amerikai vienašališkai sudaryti programą, pastatysiančią ant kojų Europos ūkį - tai turi būti europiečių reikalas. Tikslas buvo sukurti Europos partnerystę, kuri tvertų pasibaigus Amerikos pagalbai - planas buvo toks sėkmingas, kad Europos bendradarbiavimas ilgainiui virto Europos Sąjunga. Tuo tarpu Irake irakiečiams nėra ką veikti, kol amerikiečių okupantai ir rangovai sprendžia, kaip atstatyti jų šalį, rašo Rais. Jos nuomone, Bremerio planas primena šaltąjį karą, kai Amerika korumpuotiems diktatoriams mokėjo milijardus, o klausimus pateikinėjo vėliau.
Dienraštis “Wall Street Journal” rašo, kad Jungtinės Tautos yra mįslinga organizacija, kuri padaro Muamarą Kadafį žmogaus teisių prievaizdu ir reikalauja tučtuojau pasitraukti iš Irako tiems, kurie čia bando kurti piliečių visuomenę. Toks išrankumas ne tik įžeidžia, bet ir žudo - specialiai sudaryta komisija nustatė, kad Jungtinių Tautų nuostata “laikyti amerikiečius per atstumą” lėmė jų darbuotojų mirtį per teroro antpuolį prieš JTO būstinę Bagdade rugpjūčio mėnesį. Buvusio Suomijos prezidento Marčio Ahtisario komisija teigia, kad Bagdado būstinės vadovai kratėsi amerikiečių apsaugos ir kelis kartus prašė atsitraukti. Komisijos pranešimas išryškina Jungtinių Tautų biurokratų įprotį permetinėti atsakomybę vieni kitiems, viešumo ir atsiskaitomumo saugumo klausimais stoką.
Dienraštis “International Herald Tribune” perspausdina Beiruto laikraščio “Star” komentarą “Sirijai laikas pabusti”. Jame teigiama, jog Irano šią savaitę padarytos nuolaidos branduoliniais klausimais yra reta išimtis, kai iš Artimųjų Rytų ateina geros žinios. Kartu tai reiškia, kad audros debesis kaupiasi virš Sirijos. Anksčiau vanagai Vašingtone esą buvo pasidaliję, kas bus po Irako - Iranas ar Sirija, po Irano nuolaidų Sirijos padėtis darosi daug pavojingesnė, pirmiausia todėl, kad šalies vadovybė nesuvokia grėsmės. Blogiausia, kad Damaskas nejaučia jokio nerimo ir tekartoja senus, beprasmius šūkius. Pasak Beiruto “Star”, Džordžo Bušo vyriausybė su kaupu pademonstravo ryžtą nepaisyti tarptautinės bendrijos. Kaltinimai Teheranui ir Damaskui grėsmingai primena prieškarinius kaltinimus Bagdadui. Iranas ėmėsi priemonių ištrūkti iš Amerikos kilpos, bet Sirija elgiasi taip, tarsi čia būtų koks prekybos ginčas su Andora.
Britų savaitraštis “Economist” rašo, kad ukrainiečių žygį į Vakarus sustabdys tik Europos Sąjungos sienos uždarymas. Manoma, kad užsienyje dirba nuo vieno iki keturių milijonų ukrainiečių. Padariniai gerai matosi Ukrainos pasienio su Lenkija mieste Ternopolyje - dviejų šimtų tūkstančių gyventojų miesto nekilnojamojo turto rinka atsilieka tik nuo Kijevo. Kyla ne tik namų kainos, bet ir bedarbių skaičius , viršijęs 50 procentų. Tačiau Ternopolyje būti bedarbiu nereiškia, kad neturi darbo - vis daugiau vaikinų ir merginų traukia per sieną dirbti statybininkais ir ūkininkų pagalbininkais, auklėmis ir prostitutėmis. Kai kuriuose apylinkės kaimuose pusė darbingų gyventojų dirba už sienos, namo grįžtantį turtą galima matyti. Nors gatvės duobėtos, kaimiečiai važinėja vakarietiškais automobiliais ir statosi prašmatnius namus. Manoma, kad Ternopolio sritin kasmet sugrįžta apie 100 milijonų dolerių, o pernai visoje Ukrainoje investicijų buvo 700 milijonų. Ternopolio milijonai investuojami ne į verslą, bet į automobilius, namus ir vaikų išsilavinimą. Bet laikai keičiasi ir kelios Vidurio Europos šalys, tarp jų Lenkija, pradėjo reikalauti iš ukrainiečių vizų. Jei siena užsidarys, 50 procentų nedarbas pradės atitikti tikrovę, baigia “Economist”.
