“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Mykolo Drungos parengtoje ketvirtadienio (10.16) Vakarų laikraščių apžvalgoje - Europos Konstitucija, jos socialiniai reikalai ir terorizmas Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje.
Nedaug amerikiečių tai yra įsisąmoninę, bet Europa šiuo metu kuria “konstitucinę sutartį”, kuri dažnai apibūdinama kaip istorinė, rašo Niujorko dienraštis “Wall Street Journal” ir ta proga spausdina Britanijos finansų ministro Gordono Browno nuomonę, kuriai laikraščio redaktoriai visiškai pritaria. Iš prekybos bloko Europa virsta globaline Europa, ir tai negerai, nes mokesčių suderinimas globalinėje Europoje sukurtų tik barjerą, o ne akstiną ūkio dinamizmui. Tai vestų prie santaupų nutekėjimo į mažiau apmokestintą Šveicariją, Honkongą ar Niujorką. Browno įspėjimą dienraštis vadina britiško trimito motyvu, kurio kiekvieną gaidą būtų galėjusi ištrimituoti ir Margaret Thatcher. Brownas kviečia Europą “liberalizuoti, dereguliuoti, nuimti senąsias valstybines dotacijas” ir išlaisvinti darbo rinkas. Iš esmės jis kviečia senąjį žemyną atsitraukti nuo ilgai puoselėtos prancūziškosios vis glaudesnę sąjungą, socialines rinkas, protekcionizmą, centralizavimą numatančios vizijos. Ši vizija išsikvėpusi, nes veda prie ūkio sąstingio ir vis mažiau darbo vietų jaunimui.
Visai kita tema britų dienraštis “Telegraph” rašo, kad “Hamas” ir “Islamo džihadas” turi gerų priežasčių neprisiimti atsakomybės dėl vakarykščio teroro antpuolio prieš amerikiečių žvalgybos pareigūnus Gazos Ruože. Šis sprogdinimas iškelia palestiniečių intifadą į kokybiškai naują lygį, pirmą kartą nuo jos pradžios 2000-ųjų rugsėjį rimtai supriešina palestiniečius su pasaulio vienintele supergalybe. Ji sustiprins Amerikoje paplitusį požiūrį, kad palestiniečių smurtas - neatskiriama pasaulinio terorizmo dalis. Kad ir kuri palestiniečių grupuotė būtų šias žudynes įvykdžiusi, nėra abejonės dėl bendro ideologinio šaltinio, iš kurio jos visos geria. Okupuotųjų teritorijų jauniems žmonės nuo mažumės įskiepijama vahabitinė islamo versija, kuri taip įkvėpė Osamą bin Ladeną. Atsižvelgiant į antivakarietišką ir antisemitinį kliedėjimą, dabar šiuos palestiniečius apėmusį, tereikia stebėtis gal tik tuo, kad toks antpuolis neįvyko anksčiau. Šitas jaunų arabų protų užnuodijimas daug geriau paaiškina antpuolio priežastį, nei palestiniečių pasipykinimas dėl Amerikos pareikšto veto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijai, smerkiančiai Izraelio saugumo sienos statybą. “Telegraph” nuomone, palestiniečių savivaldos aparatas, kurio saugumo darbuotojus CŽV apmokė - tai svarbi Oslo taikos proceso dalis, yra taip infiltruota islamo radikalų, kad galima rimtai abejoti, ar jis yra tikras taikos proceso partneris. Kaip ir Saudo Arabijos žvalgyba, kurią yra infiltravęs bin Ladenas, palestiniečių saugumas yra geriausiu atveju kliuvinys kare su terorizmu.
Terorizmo temą tęsia ir politologas Paulas Marshallas Amerikos sostinės dienraštyje “Washington Post”. Daugelis radikalių islamizmo mokyklų Pakistane studentų iš šalies bėga, kad išvengtų arešto valdžiai sugriežtinus kovą su ekstremizmu. Kaip sakė tų mokyklų federacijos atstovas, apie penkis šimtus jau persikėlė į Pietų Afriką, o kiti laukia progos. Islamo ekstremistai Somalyje, Kenijoje, Tanzanijoje imasi terorizmo, o neislamistiniai diktatoriai, tokie kaip nuverstasis Liberijos prezidentas Charlesas Tayloras, sumezgė ekonominius ryšius su “Al Qaeda”. Bet labiau baugina islamistinio fundamentalizmo, istoriškai retai pasitaikančio į pietus nuo Sacharos, plitimas ir jo skatinamas chaosas bei smurtas ir Rytų, ir Vakarų Afrikoje.
Nemažai dėmesio Europos spaudoje sulaukia pranešimas, kad rytoj Prancūzija atstovaus Vokietijai šiandien Briuselyje prasidėjusiame aukščiausio lygio susitikime. Paryžiaus “Monde” tai vadina vieša Chiraco ir Schroederio tarpusavio pasitikėjimo išraiška, kuri viršija visas kitas Prancūzijos ir Vokietijos vadovų abipusio palankumo demonstracijas per pastaruosius 40 metų. Precedento ši iniciatyva neturi dar ir todėl, kad konservatorius Chiracas atstovavimo paslaugą suteikia socialdemokratui Schroederiui, kuris išvyks dėl Berlyno Bundestage vykstančių diskusijų socialinių reformų klausimu.
Ženevos dienraščio “Temps” nuomone, ši iniciatyva Paryžiuje ir Berlyne atrodo visai natūrali, bet naujoms Europos Sąjungos narėms tai yra signalas: sušvelninkite savo reikalavimus! Briuselio koridoriuose kai kurie diplomatai, ypač iš naujųjų šalių narių, neslepia savo nustebimo ir susirūpinimo, pamatę Prancūzijos ir Vokietijos ašį prailgintą iki šitokios pasitikėjimo išraiškos.
Vienos dienraštis “Presse” rašo, kad šitas žingsnis - ne tik akibrokštas tiems Europos Sąjungos partneriams, kurie visąlaik pasisakė prieš didelių šalių narių susiblokavimą, bet ir sumenkina viršūnių susitikimo reikšmingumą. Chiraco ir Schroederio susitarimu arba liudijama, jog susitikimas toks nesvarbus, kad galima be jokių ceremonijų perleisti valstybinę balsavimo teisę, arba norima tiesiog parodyti Vokietijos ir Prancūzijos abipusio pasitikėjimo apimtį. Austrijos laikraščio išvada: be Paryžiaus ar Berlyno sutikimo ničnieko nevyksta - tai ir nieko daugiau ir buvo to susitarimo mums peršama mintis.
Vokietijos parlamentas rytoj, atrodo, pritars siūlymams į gerovės valstybės modelį įvesti didžiausius pakeitimus nuo jį XIX amžiuje sukūrusio Bismarko laikų, - rašo britų dienraštis “Financial Times”. Jis mano, kad Schroederio socialdemokratų vyriausybė atsilaikys prieš savo kairuolių grasinimus balsuoti neigiamai. Siūlomi pokyčiai sukėlė aršius ginčus. Ekonomistai juos giria kaip laužančius kai kuriuos tabu dėl nedarbo politikos, o socialinių garantijų šalininkai juos vadina “nuožmiausiu socialiniu ir politiniu antpuoliu prieš bedarbius pokario Vokietijoje. Svarbiausias pokytis - tiems, kurie be darbo išbūna daugiau nei dvylika mėnesių, smarkiai sumažinama pašalpa, iki beveik pragyvenimo minimumo, vietoj iki šiol buvusios gana dosnios pašalpos pagal buvusio darbo pajamas.
