Lietuvos ir Italijos užsienio reikalų ministrai Vygaudas Ušackas bei Frankas Fratinis (Franco Frattini) teigia matantys ženklų, suteikiančių vilties, kad Baltarusija galiausiai atras savo vietą demokratiškoje Europoje, esą tai būtų naudinga ne tik Europai, Baltarusijai, bet ir Rusijai.
Taip pat ir Baltarusijos strateginių studijų centro direktorius Vitalis Silickis teigia, jog Aleksandras Lukašenka pripažino, jog jam bent šiuo metu reikia Europos, tačiau priminė pragmatišką diktatoriaus požiūrį į santykius ir pažymėjo, jog Europos Sąjungos (ES) lyderiai turėtų plačiau naudoti viešąją diplomatiją, siekiant skleisti demokratines vertybes pačioje Baltarusijoje. Tokie požiūriai buvo išdėstyti "The Economist Group" priklausančiame leidinyje "European Voice".
"Pastaruosius 15 metų Baltarusija savanoriškai pasirinko izoliacijos nuo Europos žemyno kelią. Ši izoliacija yra anomalija: Italija ir Lietuva yra įsitikinusios, kad Baltarusija yra neatskiriama Europos dalis dėl daugybės priežasčių - geografinės, istorinės, religinės. Be to, šis atsiskyrimas nėra naudingas nei Baltarusijai, nei Europai", - dėsto Italijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai.
Diplomatijos vadovai atkreipė dėmesį, kad kiekvienas Baltarusijos žingsnis žmogaus teisių ir demokratinių vertybių keliu nelieka neįvertintas. Po to kai praėjusių metų rugpjūtį buvo paleisti politiniai kaliniai, tarp jų ir buvęs kandidatas į prezidentus Aleksandras Kazulinas, leista leisti ir platinti laikraščius "Narodnaja volia" ir "Nasha Niva", sustabdytas draudimas 41 Baltarusijos veikėjui, tarp jų - ir prezidentui, įvažiuoti į ES. Sankcijos buvo priimtos po 2006 metų prezidento rinkimų, kurie buvo pripažinti neatitikusiais tarptautinių normų.
"Nesvarbu, kad Lukašenka aiškiai pareiškė, kad ėmėsi šių priemonių tik tam, kad "pamalonintų" Vakarus ir iš kalėjimo paleistus savo oponentus vadino "nusikaltėliais". Keliais žingsniais Lukašenkai pavyko išpešti didelių nuolaidų iš ES, tokių kaip spaudimą Tarptautiniam valiutos fondui suteikti Baltarusijai paskolas finansinės sistemos stabilizavimui", - jau kitame straipsnyje ironizavo Baltarusijos strateginių studijų centro direktorius.
V. Ušackas ir F. Fratinis, rašydami apie ES ir Baltarusijos bendradarbiavimo formas, paminėjo Rytų partnerystės programą, taip pat Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje išdėstyta pozicija dėl tolimesnio bendradarbiavimo krypčių su Baltarusija.
"Baltarusija turi pademonstruoti savo atsidavimą demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir laisvėms, kurios tapo šiuolaikinės Europos vystymosi ir taikaus būvio pagrindu", - akcentavo ministrai.
Pasak jų, Europos ir Baltarusijos bendradarbiavimas yra naudingas ir dėl pragmatinių priežasčių - Baltarusijai reikia integracijos į Europą tam, kad galėtų užtikrinti savo ekonominę plėtrą ir socialinį stabilumą, o Europai reikia Baltarusijos, nes dėl jos geopolitinės situacijos ši tampa labai svarbia energetine partnere - 20 proc. iš Rusijos Europai tiekiamų dujų vamzdynais kerta Baltarusijos teritoriją. Be to, ministrų teigimu, Baltarusija yra svarbi partnerė siekiant pažaboti nelegalią prekybą, migraciją. "Dėl šių priežasčių stipresni Baltarusijos ir Europos ryšiai yra Rusijos siekis", - rašo V. Ušackas ir F. Fratinis.
Diplomatijos vadovai teigia, jog Lietuva ir Italija visada pasisakė už laipsniško Baltarusijos atvėrimo politiką. Šis procesas esą skatinamas per dvišalius dokumentus. Ministrai priminė, kad rugsėjo viduryje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka lankėsi Vilniuje, kur dalyvavo tarptautiniame ekonomikos forume bei susitiko su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite. Rugsėjo pabaigoje vienas iš straipsnio autorių, F. Fratinis, lankėsi Minske, praėjusį pavasarį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas viešėjo Italijoje.
Daug dėmesio A. Lukašenkos vizitui Lietuvoje savo straipsnyje skyrė ir Baltarusijos strateginių studijų centro direktorius, piešiantis A. Lukašenkai "Rytų Europos Muamaro Kadafio (Muamar Qaddafi)" perspektyvą - lyderio, kuris pasinaudojo politinėmis aplinkybėmis tam, kad įteisintų save Vakarų arenoje. M. Kadafis yra ekscentriškas Libijos diktatorius, užkietėjęs "marksistas", kuris užėmė valdžią surengęs karinį perversmą.
"Beje, Lukašenkos elgesys daug kuo priminė cirko pasirodymą, kurį Jungtinių Tautų Organizacijos arenoje surengė Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad), Venesuelos vadovas Hugo Čavesas (Hugo Chavez) ir tas pats Kadafis", - rašė V. Silickis.
Baltarusijos strateginių studijų centro direktorius pažymėjo, kad tokie priėmimai neturėtų tapti proga A. Lukašenkai skleisti savo propagandą. Pasak jo, dar prieš vizitą baltarusių analitikai teigė, kad apsilankymu Lietuvoje A. Lukašenka pradeda savo perrinkimo 2011 metais kampaniją, taip pat "pergalingu žygiu į ES jis siekė parodyti opozicijai esąs teisus".
Baltarusijos strateginių studijų centro vadovas pripažįsta, kad izoliacinė politika, taikyta Baltarusijos atžvilgiu, nepasiteisino, o klausimas, ar naujoji ES santykių su šia šalimi strategija nėra naivi, esą dar ne kartą bus keliamas.
V. Silickis ragino ES vadovus plačiau naudoti viešosios diplomatijos įrankius. "ES lyderiai turėtų ne tik priminti Baltarusijos vadovui nevykdomus įsipareigojimus žmogaus teisių srityse, bet ir atsakyti į jo išpuolius prieš tas vertybes. Žinoma, taip elgiantis rizikuojama įsivelti į ginčus su A. Lukašenka - tačiau nemanau, kad nors vienas Europos lyderis tokiose diskusijose pritrūktų argumentų. Tai taip pat taikoma ir atstovams iš ES šalių, atvykstantiems į Baltarusiją. Jie paprastai pabendrauja su opozicija, tačiau jie turėtų vykti ir reikšti poziciją universitetuose, kalbėtis su spauda, ieškoti kitų viešosios diplomatijos formų", - sakė centro direktorius.
Jis neabejojo, kad tai A. Lukašenkai nepatiktų, bet, V. Silickio manymu, diktatorius su tuo galėtų susitaikyti. "Bent šiuo metu jis parodė, kad jam reikia Europos", - sakė Baltarusijos strateginių studijų centro vadovas.
