Pagal nuo 2005 m. įsibėgėjusią daugiabučių renovacijos programą, Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau negu 2 tūkst. namų. Šalies mastu – tai vienas prioritetinių projektų, kurio dėka ne tik tolstama nuo sovietinio architektūrinio palikimo, bet ir didinamas namų energetinis efektyvumas, taupomos gyventojų lėšos.
Mokomės iš išmaniųjų miestų
Lietuvos ekspertai dalyvauja Europos Komisijos Išmaniųjų miestų ir bendruomenių projekte (angl. Smart Cities and Communities), kuriame kartu su tokiomis šalimis kaip Švedija, Danija, Prancūzija, Austrija keičiasi gerąja patirtimi. „Produktyviausios pamokos vyksta stebint projekto finansuojamą parodomąją kvartalinę renovaciją, vykstančią Aarhus mieste Danijoje ir Växjö mieste Švedijoje“, – pasakoja Lietuvos Energetikos Instituto ekspertas Ramūnas Gatautis.
Paklaustas ar, jo nuomone, užsienio renovacijos praktika gali būti nesunkiai pritaikoma Lietuvoje, ar vis tik tai yra labai individualus procesas, pašnekovas juokauja: „Žinote, lazda visuomet turi du galus: Niutono dėsniai galioja visur, o štai skandinaviškos ar vokiškos renovacijos patirtys nebūtinai veiks Lietuvoje. Pavyzdžiui, kai pasakojau apie daugiabučių renovaciją Lietuvoje švedams, šie negalėjo patikėti, kad pas mus į šiuos procesus yra įtraukiami visi butų savininkai“, – dėsto R. Gatautis.
Skandinaviška ir vokiška patirtis suformavo ir mokslininko požiūrį į daugiabučių renovaciją, ties kuria jis dirba jau daugiau kaip 10 metų. Lietuvoje į renovaciją dažnai žiūrima pirmiausia kaip į pastatų apšiltinimą, o Vokietijoje ir Šiaurės Europos šalyse renovacija yra kapitalinis namo remontas. Numatyta, kad sutvarkius namą nuo apačios iki viršaus, techniniai gedimai, tokie kaip stringantys liftai ar gendančios elektros instaliacijos, neturėtų kamuoti artimiausius 25 metus.
Vokiečiai – itin preciziški
Būsto energijos taupymo agentūros specialistas Marius Smaidžiūnas pastebi, kad Vokietijoje renovacija vyksta daug paprasčiau dėl to, nes šioje šalyje daugiabučiai priklauso ne atskiriems gyventojams, o vienam subjektui: tai gali būti iš nuomos besiverčiantis verslininkas arba į nekilnojamąjį turtą investavęs didesnis pensijų fondas. „Vokietijoje nėra vienos stambios daugiabučių renovacijos programos, veikiau daug atskirų programėlių. Šiuose procesuose aktyviai dalyvauja ir privatusis sektorius, tad renovacija vyksta sparčiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad Vokietija yra federacinė šalis ir kiekviena žemė turi savus įstatymus bei patirtį“, – dėsto specialistas.
Po Berlyno sienos griuvimo Vakarų Vokietijoje buvo įvestas solidarumo mokestis, skirtas išgelbėti šalį nuo sovietinio architektūrinio palikimo. Pats prieš keletą metų keliavęs po Vokietijos miestus ir stebėjęs renovuojamus kvartalus, A. Gatautis išskiria ypatingą vokiečių preciziškumą bei racionalumą ruošiant investicinius projektus ir atliekant skaičiavimus.
„Vokietijoje renovacija išties vyksta sklandžiau ir greičiau dėl to, nes daugiabutis turi vieną savininką. Tas savininkas nusisamdo kompetetingą žmogų, kuris sprendžia, renovuoti namą ar ne, jeigu pastarajam trūksta inžinerinių žinių – nusamdomas inžinierius. Kruopščiai skaičiuojama, kokios pertvarkos per kokį laiką atsipirks ir kokią naudą atneš savininkui. O pas mus savininkų yra tiek pat kiek ir butų, tad iš vokiečių galime daug ko išmokti technologijų srity, bet kas liečia renovacijos organizavimą – čia jau sprendimų turime ieškoti patys“, – svarsto pašnekovas.
