Marius Eidukonis
Žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ Vokietijoje tapo puikia diskusijų arena, kurioje buvo aptarta, kaip pavyko įgyvendinti Kaimo plėtros 2007–2013 m programos priemones.
Nuoseklus augimas
Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teigė, kad žemės ūkio produkcijos eksporto apimtys didėjo pastaruosius septynerius metus. „Pernai Lietuvos žemės ūkio produkcija eksportuota į 131 šalį. Atsirado ne tik tokių žinomų ir įprastų eksporto krypčių kaip NVS šalys ar Vakarų Europa, bet ir egzotiškų – Puerto Rikas, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika, Iranas“, – vardijo viceministras. Šalių, į kurias eksportuojama lietuviška produkcija, sąraše atsidūrė ir Iranas. M.Kuklierius sakė, kad eksportą reguliuoja rinkos dėsniai. „Lietuvos grūdų eksportuotojai savo produkciją už palankią kainą pasiūlė biržoje. Ji pasirodė priimtina ir taip lietuviški grūdai atsidūrė Irane, tačiau tai buvo tik vienas sandoris. Kalbėti apie tendencijas pakankamai sunku. Juolab kad grūdų eksporto apimtys gali sumažėti dėl mažesnio grūdų derliaus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė viceministras.
Pernai buvo eksportuota produkcijos už daugiau kaip 26 mln. litų, o importuota už maždaug 14,5 mln. litų. Pasak M.Kuklieriaus, eksporto augimui didžiulę įtaką turėjo ir geras paramos pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą panaudojimas. „Įmonės, pasinaudojusios paramos lėšomis, atnaujino savo gamybos linijas, pagerino produkcijos kokybę, todėl tapo konkurencingesnės, palyginti su kitų ES šalių įmonėmis“, – sėkmingo eksporto augimo priežastis vardijo pašnekovas.
Žvelgiama į Rytus
Žemės ūkio viceministras pripažino, kad dabar žvalgantis į eksporto rinkas lietuviai daugiausia dėmesio skiria Azijai. „Jau kovo mėnesį numatytas žemės ūkio ministro vizitas į Japoniją. Jo metu tikimės sužinoti, kokius namų darbus reikia atlikti Lietuvai, kad atsivertų šios šalies rinka. Greitai turėtų būti pasiektas ir susitarimas su Kinija“, – sakė M.Kuklierius. Derybos dėl lietuviškos produkcijos eksporto į šią šalį vos neatsidūrė aklavietėje, kai su Lietuvoje apsilankiusiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama susitiko šalies vadovė, tačiau po Budapešte vykusio Kinijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų susitikimo buvo pranešta, kad derybos toliau vyksta ir jau artimiausiu metu tikimasi pasirašyti susitarimą.
Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna teigė, kad su Azijos šalimis turi bendrauti aukščiausi vadovai. „Susitikimai turi vykti ministrų lygiu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Bendraujant su šiomis šalimis svarbiausia – nepamiršti, kad reikia skirti daugiau dėmesio ir jas švelniai spausti“, – sakė prof. V.Jukna, su Japonijos delegacijos atstovais susitikęs lietuvių stende vykusiame protokoliniame susitikime. Su Japonijos delegacija buvo susitikęs ir viceministras M.Kuklierius.
Per ministrų susitikimus dažniausiai sutariama dėl bendro veiksmų plano, o konkrečias detales aptaria konkrečių sričių specialistai. Dėl ketinamos ekpsortuoti produkcijos vyskta šalių verslininkų ir ministerijų atstovų diskusijos.
Domina gyvuliai
Ieškant naujų Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto krypčių buvo surengti Lietuvos ir Serbijos, Moldovos, Gruzijos žemės ūkio ministrų susitikimai. Pasak prof. V.Juknos, artimiausiu metu su Serbija ir Moldova bus pasirašytas memorandumas, kuriame bus išskirtos 3–4 prioritetinės bendradarbiavimo kryptys. Su Gruzija toks memurandumas jau pasirašytas, taigi dabar jau kalbama apie konkretų veiksmų planą.
„Šias Rytų valstybes labiausiai domina mūsų gyvulininkystė. Daugelis šių šalių specialistų dar prisimena geras genetines lietuviškų gyvulių savybes. Mūsų gyvuliai tai pat puikiai geba adaptuotis prie tenykščio klimato, gyvenimo sąlygų ir pašaro“, – po susitikimų „Valstiečų laikraščiui“sakė ministras.
Dar vienas dalykas, kurį nori „importuoti“ anksčiau minėtų šalių atstovai, – mūsų šalių mokslininkai. „Pavyzdžiui, Moldovje ketinama įrengti modernų gyvulininkystės centrą, todėl jie nori, kad mūsų specialistai pasidalytų savo patirtimi“, – kalbėjo prof. V.Jukna.
Gresia specialistų stygius
Gruzijos žemės ūkio ministras Shalva Pipia pripažino, kad Lietuvos specialistai turi neabejotinai daugiau žinių, kurios praverstų jo šalyje dirbantiems šios srities ekpsertams. „Jūsų žinių bagažas sukauptas anksčiau ir per buvimo ES metus mums labai reikalingas: jūs nuėjote ilgą kelią ir mes norime pasinaudoti visa jūsų sukaupta patirtimi, kad mums būtų lengviau“, – sakė Sh.Pipia.
Lietuvos žemės ūkio ministras, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, ar nebijo, kad, pasirašius gyvulininkystės specialistų, kurių ir taip trūksta Lietuvoje, mainų susitarimą, jų visai neliks Lietuvoje, prof. V.Jukna atsakė to nesibaiminantis. „Toks pavojus yra, tačiau manau, kad taip nenutiks. Bendradarbiavimas su šiomis šalimis vyksta ir dabar, o tolesnė santykių plėtra gyvulininkystės ekspertams leis susipažinti su problemomis, kurių sprendimo būdų jiems reikės ieškoti. Taigi jiems tai bus patirtis ir tobulėjimas“, – tęsė ministras. Pasak jo, kol kas Lietuvoje susiklosčiusi ydinga praktika, kai nerengiami reikalingi specialistai.
„Skirstant finansavimą specialybėms – studijų krepšelius, turi būti formuojamas valstybės užsakymas. Ministerija šiais metais galės paremti reikalingiausių specialistų rengimą, tačiau to negana. Dabar juntamas didžiausias gyvulininkystės specialistų trūkumas. Pavyzdžiui, veterinarijos studijas renkasi nemažai abiturientų, tačiau visi jie nori dirbti mieste su smulkiais gyvūnais, o į kaimą važiuoti niekas nenori. Gyvulininkystės technolgų stygių, jei nepasikeis studijų finansavimo principai, galime pajusti jau artimiausiu metu“, – situaciją komentavo prof. V.Jukna. Pasak jo, svarstoma, kad būtų galima finansuoti net iki 80 proc. studijų kainos.
