Komiteto vadovo kėdę šiuo metu matuojasi trys TS-LKD politikai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Emanuelis Zingeris ir Egidijus Vareikis.
„Balsas.lt“ duomenimis kandidatams bus tiesiog leista konkuruoti, o ne tartis tarpusavyje. Taip, pasak partijos vadovų, bus pasitarnauta demokratijai ir nuskaidrintos procedūros. Kaip portalui sakė V. Aleknaitė-Abramikienė, jei tokia nuostata bus patvirtinta, tai esą būsianti konkurencija tarp vienminčių ir draugų. „Šioje kadencijoje TS-LKD atstovai užsienio reikalų komitete, įskaitant į ministrus deleguojamą Audronių Ažubalį, buvo ypač vieningi“, - pabrėžia politikė.
Šalies vadovei iš ministro posto išstūmus politiku mėginusį tapti karjeros diplomatą Vygaudą Ušacką TS-LKD veikėjai išties ims dominuoti užsienio reikaluose.
Trys problemos
Kiekvienas iš paminėtų kandidatų turi oponentų savo pačių partijos frakcijoje, nebūtinai siejant priešiškumą su užsienio politikos nuostatomis. V. Aleknaitę-Abramikienę net pats TS-LKD lyderis ir jo aplinka dažnai pravardžiuoja „talibe“. Turimos omenyje griežtos parlamentarės nuostatos šeimos politikos ir abortų klausimais.
E. Vareikiui bėdų gali kelti prieš Seimo rinkimus įvykęs incidentas, kai politikas buvo sugautas vairavęs neblaivus. Tuomet jis žadėjo pasitraukti iš kandidatų į Seimo narius sąrašo, tačiau, paaiškėjus, kad tai daryti jau vėlu, dalyvavo rinkimuose ir, patekęs į parlamentą, mandato neatsisakė.
E. Zingeriui kolegos neretai prikaišioja išsiblaškymą ir negebėjimą nuosekliai dirbti. Parlamento koridoriuose nuolat sklando istorijos apie pamestus kompiuterius, vėlavimus į televizijos laidas ir net lėktuvų maršrutų painiojimą.
Skirtingos kryptys
TS-LKD nariai Seimo užsienio reikalų komitete šioje kadencijoje gana vieningai propaguoja politiką, nelabai tinkančią prezidentūrai, kadangi parlamente ir valdančiojoje koalicijoje dominuojančios TS-LKD nuostatos užsienio politikoje radikaliai nesutampa su šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pozicija. Prezidentė atkakliai mėgina įsiteikti Rusijos ir Baltarusijos vadovams, tikėdamasi, kad nuolaidžiavimas, mandagus tonas ir nuolaidos duos politinės ir ypač ekonominės naudos.
Seimo komitete dirbantys TS-LKD politikai Europos struktūrose ir šalies viduje nuolat kelia klausimą dėl nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų vertinimą pagal vienodus standartus. Jie taip pat nelabai slėpia gan priešišką požiūrį į D. Grybauskaitės mėginimus susidraugauti su draugiškumo nerodančia Maskva. Jų pozicijas sustiprino Kremliaus atsakas į šalies vadovės gestus. D. Grybauskaitės kvietimas Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui atvykti į Kovo 11-osios dvidešimtųjų metinių minėjimą buvo laikomas ypatingu diplomatiniu reveransu. Į tai Rusijos valdžia atsakė tarsi nesusijusiu viešu pareiškimu, kad Lietuvos valstybė neegzistavo net ir 1991-ųjų sausio 13-ąją, t.y. praėjus beveik metams po datos, kurią kartu atšvęsti kviečiamas Rusijos vadovas.
