Giedrė Sankauskaitė
„Filmavimai stabdys eismą kai kuriose Vilniaus gatvėse“, „Vilniuje pirmą kartą filmuojama...“ – tokias antraštes lietuviai žiniasklaidoje pastebi vis dažniau. Ar išmoksime iš to pasipelnyti?
Neseniai Vilniuje pirmą kartą savo reklaminį klipą filmavo ir vienas vertingiausių prekės ženklų pasaulyje „Coca-Cola“. Lietuva tapo pirmąja Baltijos ir Europos šalimi, kurią šiai reklamos kampanijai pasirinko gaiviųjų gėrimų milžinė.
Mūsų valstybėje filmuotas reklaminis klipas, vos tik pasirodęs, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Garsus JAV rinkodaros ir komunikacijos naujienų portalas „Adweek“ Vilniuje filmuotą klipą išrinko kaip dienos reklamą.
„Coca-cola“ – ne vienintelė pasaulinio garso kompanija, kuri Lietuvą pasirinko savo reklaminiam klipui filmuoti. Šiemet mūsų sostinėje savo reklamą susuko ir puikiai žinomos Vokietijos automobilių gamintojos „Opel“ bei „Volkswagen“.
„Opel Insignia“ modelį reklamuojančiame vaizdo klipe architektu prisistatantis vyras sako, kad jo dėmesį patraukia formos, detalės. Jis tvirtina, jog jam svarbi ne tik automobilio išvaizda, bet ir pastatų architektūra. Tuo metu klipe rodomi Vilniaus pastatai – Generalinė prokuratūra, Nacionalinė dailės galerija.
Akivaizdu, kad Lietuva, ypač jos sostinė, užsienio kompanijas domina kaip vieta, kurioje galima filmuoti savo reklaminį klipą. Gal tokia reklamos klipų gausa galėtų prisidėti ir prie bendro šalies įvaizdžio kūrimo?
KOMAA (Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis sako, kad toks įspūdis gali susidaryti ne tik dėl didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Pasak jo, tai gali būti siejama ir su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. „Gali būti, kad tai ir pritraukia dėmesį“, – samprotauja G. Šeputis.
Kokybės ir kainos santykis
Kompanijos „Strictly Baltic“ vadovo Martyno Mickėno teigimu, užsienio gigantus į Lietuvą lengviau prisikviesti padeda patrauklios kainos.
„Iš esmės didelės kompanijos čia atvažiuoja dėl kainos, – savaitraščiui sakė M. Mickėnas. – Geografinė padėtis jiems ne tokia svarbi.“
Pasak kompanijos vadovo, bendrovėms nėra jokio skirtumo, kur filmuoti reklamą – Serbijoje, Bulgarijoje ar Lietuvoje.
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) eksperto Ryčio Buračo teigimu, Lietuvos reklamos kūrėjus vertina ne tik garsios užsienio bendrovės, bet ir šalys kaimynės. Pastarosios neretai tampa konkurentėmis. „Mus vertina ir kaimynai baltarusiai, ir kolegos iš Kazachstano, – sako LiMA ekspertų grupės narys. – Jei naudojamasi Lietuvos agentūrų paslaugomis, tai yra akivaizdus profesionalumo įvertinimas.“
Pasak jo, reklamos kūrėjai ir gamintojai paprastai taiko aukščiausius standartus, samdo geriausius režisierius, apšvietimo, garso operatorius ir kitus specialistus. „30 sekundžių reklamos klipe reikia perteikti visus produkto subtilumus, todėl viskas turi veikti labai tiksliai ir tobulai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakoja R. Buračas.
„Pasirinkimas filmuoti susijęs ir su gana aukštu prodiusavimo lygiu“, – jam pritaria KOMAA valdybos pirmininkas G. Šeputis. Pasak jo, įmonės geba organizuoti ir įgyvendinti pačius gamybinius projektus. Žinoma, kaip pastebi KOMAA valdybos pirmininkas, įtakos turi ir tokie aspektai kaip aplinkos grožis.
„Miesto ir gamtos grožis taip pat yra vienas iš aspektų, – pripažįsta jis ir prisimena, kad net sovietiniais laikais Lietuvoje buvo filmuojami Vakarai. – Vilniuje filmuodavo, kad veiksmas vyksta Amerikoje, Italijoje ar Prancūzijoje.“ Vis dėlto Lietuvos G. Šeputis nelinkęs išskirti iš kitų Sovietų Sąjungai priklausiusių valstybių. Pasak jo, Lietuva yra įdomi, tačiau panaši į Rygą, su kuria daugiausia ir konkuruojame.
Papildomos pajamos
Visi savaitraščio pašnekovai sutinka, kad užsienio kompanijų filmavimas Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste visų pirma teikia pajamų ir bent trumpam sukuria papildomų darbo vietų.
„Reklamos atneša pinigų, be to, tai ir papildomos darbo vietos“, – įsitikinęs Lietuvos reklamos kūrėjų ir gamintojų asociacijos vadovas Aurimas Pukevičius.
LiMA valdybos pirmininko Simono Bartkaus teigimu, reklamos klipų filmavimas dažniausiai suteikia pajamų operatoriams, apšvietėjams, grimo specialistams ir kitiems darbuotojams. Tačiau vien pajamomis naudos neapskaičiuosi. Tai ir neįkainojama darbo patirtis, mokykla, dirbant su visame pasaulyje garsiais prekės ženklais.
Miestas, pasak S. Bartkaus, kartu su reklamos gamintojais turi galimybę sniego gniūžtės principu prisitraukti ir kitus reklamos gamintojus.
Nekuria miesto įvaizdžio
Vis dėlto G. Šeputis nelinkęs manyti, kad reklamos klipai prisideda prie Vilniaus įvaizdžio kūrimo.
„Savęs paklauskite, kiek, pamatę įdomią reklamą, susidomite vieta, kurioje ji nufilmuota“, – sako vyras. Pasak jo, teigiamą įtaką labiau jaučia verslas.
LiMA valdybos pirmininkas S. Bartkus pastebi, kad miesto įvaizdžio formavimu bet kokiu atveju turi užsiimti už turizmo skatinimą ir įvaizdžio formavimą atsakingos organizacijos.
„Coca-Cola“ ar „Opel“ niekada neskelbia, kokiame mieste filmuotas jų klipas“, – tvirtina S. Bartkus. Pasak jo, nuo pačių lietuvių priklauso, kaip garsių užsienio kompanijų reklamų filmavimą Lietuvoje jie išnaudos savo miesto populiarinimui ir įvaizdžio keitimui.
M. Mickėnas teigia, jog reikia mokėti išnaudoti tai, kad garsios kompanijos pasirenka Lietuvą kaip šalį savo reklamos klipui filmuoti. Pasak jo, įvaizdžio formavimu apskritai mažai rūpinamasi. Jis pamini visai neseniai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukurtą filmuką, kuriuo skatinama pritraukti užsienio investuotojus. „Tokie filmukai turi daug įtakos kuriant bendrą šalies įvaizdį“, – sako M. Mickėnas.
„Strictly Baltic“ vadovas atkreipia dėmesį, kad dažnas užsienietis net neįsivaizduoja, kokia šalis yra Lietuva. Pasak jo, dėl to kaltas silpnas šalies įvaizdis.
„Pavyzdžiui, daug skandinavų mano, kad čia yra Rusija – pilka, niūru. Jie net nežino, koks toks gražus, vakarietiškas miestas yra Vilnius“, – apgailestauja M. Mickėnas.
FAKTAI: Filmų statistika
- 2013 metais iki spalio 10 dienos gauti 45 prašymai filmuoti filmus (į statistiką traukiami visi filmai, kurie buvo filmuoti viešoje erdvėje: vaidybiniai, dokumentiniai, televizijos filmai, televizijos serialai, trumpametražiai, studentų filmai).
- Leidimai išduoti 44 filmams.
- 2012 metais buvo gautas 51 prašymas. Leidimai buvo išduoti visiems.
(Reklamos į statistiką neįtrauktos)
