Išsamią studiją apie tai, kokie iššūkiai Lietuvos laukia uždarius Ignalinos atominę elektrinę, galima atlikti be jokio finansavimo, tik iš idėjos. Tai įrodė JAV lietuviai Stasys Bačkaitis, Viktoras Jautokas ir Kanados lietuvis Rimas Slavickas, kurių darbo rezultatas – savarankiška studija – vakar pristatyta Energetikos ministerijoje.
Anot studijos rengėjų, mintis parengti tokią studiją kilo po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvos energetinė perspektyva po 2010 m. sausio 1 d. interpretuojama nevienareikšmiai. Daugybė įvairiais tikslais sukurtų studijų, kurių turiniui dažnai įtakos turėjo politiniai, finansiniai ar kitokie motyvai, iki šiol neatsakė į klausimą, kaip gyvensime nuo kitų metų.
„Šiandien energetinis saugumas priklauso nuo keturių glaudžiai susijusių dalykų – ekonomikos, technologijos, politikos ir energijos vartotojų įpročių. Pastarieji du dalykai yra visiškai nauji ir kelia naujus iššūkius visiems,“ – ministerijos pranešime cituojamas prof. Rimas Slavickas. Platesnio požiūrio į energetinį saugumą svarbą akcentavo ir dr. Stasys Bačkaitis: „Tokiose energetiniu požiūriu sudėtingose situacijose ypač svarbus yra Vyriausybės, pramonės ir verslo, elektros gamintojų ir vartotojų dialogas“.
Mokslininkai pripažįsta, kad šioje studijoje sutelkta informacija ir prognozės dar nėra tikslus būsimų Lietuvos energijos problemų įvertinimas, tačiau nubrėžia gaires Lietuvos problemoms įvardinti ir galimoms alternatyvoms apsvarstyti. Pavyzdžiui, studijos rengėjai numato, kad Lietuva, esant patikimam dujų tiekimui, gali nesunkiai patenkinti visus savo energetinius poreikius. Taip pat analizuojama, kokių veiksmų reikėtų imtis, jeigu dujų tiekimas nutrūktų: elektros gamybos iš mazuto, elektros importo ir kt. Studijos autoriai įvardija net keliolika alternatyvų elektros energijai gaminti, uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Viena jų – mažų atominių jėgainių statyba regionuose kaip alternatyva vienai didelei elektrinei.
Studijos rengėjai daug dėmesio skiria pažangioms technologijoms, ypač vadinamiesiems protingiems tinklams (smart grid – angl.). Protingi tinklai sudaro sąlygas elektrą generuojančioms firmoms sekti elektros gamybos ir tiekimo srautus taip suteikiant aiškumą apie sistemos būklę. Nuolat matuojant įtampą ir elektros srovės tėkmę operaciniame laike išvengiama srovės kamšaties ir galimo energijos tiekimo nutrūkimo. Nuolatos tobulinama matavimo infrastruktūra teikia vartotojams operatyvią elektros energijos kainą. Ši matavimo infrastruktūra gali funkcionuoti kartu su „protinga buitine įranga“ ir autonomiškai reguliuoti elektros energijos naudojimą per grįžtamojo ryšio informaciją iš elektrą tiekiančio tinklo ir pagal poreikį nukreipti elektros srautus iš alternatyvių šaltinių ir perdavimo linijų. Visa tai sumažina vartotojams elektros kainas ir gamintojų bei perdavėjų išlaidas.
