Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, atsižvelgdama į investuotojų interesus, Ūkio ministerija pasisako už lankstesnį darbo santykių reglamentavimą, įskaitant darbo sutarčių įvairovę ir jų paprastesnį sudarymą, lankstesnį darbo laiką ir kt. Modernizuotas darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje prisidėtų prie palankesnės verslo aplinkos sukūrimo, padėtų pritraukti daugiau užsienio investuotojų ir sukurti naujų darbo vietų.
2013 m. „Spinter tyrimai“ atliktos Lietuvos darbdavių apklausos duomenimis, trys esminės darbo santykių reglamentavimo probleminės sritys yra darbo laiko bei viršvalandinio darbo, įdarbinimo ir darbo sutarčių nutraukimo reguliavimas. Užsienio investuotojai susitikimo metu pritarė, kad labiau subalansuota teisinė aplinka modernizuotų darbo santykių reglamentavimą, turėtų teigiamą poveikį biudžeto pajamoms, prisidėtų prie socialinio dialogo skatinimo tarp darbuotojų ir darbdavių, mažintų šešėlinės ekonomikos apimtis bei būtų naudingos pritraukiant užsienio investicijas. Užsienio investuotojai taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarptautinio valiutos fondo bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikti tyrimai patvirtina, jog didesnis darbo santykių reglamentavimo lankstumas mažina šalies nedarbo lygį. „Didesnė darbo sutarčių įvairovė ir platesnis terminuotų darbo sutarčių taikymas leis lengviau įsidarbinti, darbdaviai pasiūlys daugiau darbo vietų, o projektiniams darbuotojams numatoma didesnė apsauga“, – susitikimo metu teigė CSC Baltic vadovas Antanas Uršulis.
Aukštos pridėtinės vertės produktus kuriantys investuotojai taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomi pakeitimai leistų padidinti atlyginimus. „Siūlomos socialinio draudimo įmokų lubos leidžia darbdaviams sumažinti mokamas socialinio draudimo įmokas, taigi sudaromos palankesnės sąlygos atlyginimų augimui“, – tvirtino pasaulyje pirmaujančios interneto portalų kūrimo platformos „WIX“ padalinio Lietuvoje direktorė Monika Laukaitė.
Atsižvelgdama į tyrimų rezultatus ir reaguodama į aukštą nedarbo lygį Lietuvoje, Europos Sąjungos Taryba rekomendavo Lietuvai 2013-2014 m. mažinti „nereikalingus apribojimus ir administracines kliūtis, trukdančias nustatyti lanksčias sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir lanksčią darbo laiko tvarką“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, lankstesnis darbo santykių reguliavimas per artimiausius 3-5 metus leistų sukurti 80-90 tūkst. naujų darbo vietų.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos eksperto Luko Savicko, naujo Darbo kodekso projektas iš esmės numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą: numatytos naujos darbo sutarčių rūšys, įtvirtinama galimybė lanksčiau derinti darbinius bei šeimyninius įsipareigojimus ir kita: „Atsižvelgiant į Centrinėje ir Rytų Europoje mažėjančius užsienio investicijų projektų skaičius, ypač svarbu didinti Lietuvos konkurencingumą, o vienas svarbiausių veiksnių neigiamai veikiančių Lietuvos investicinės aplinkos patrauklumą – nepakankamai modernus ir lankstus darbo santykių reguliavimas“, – sakė L. Savickas.
Įteisinus naują Darbo kodekso projektą prognozuotinas ženklus signalas užsienio investuotojams ir pozityvus investicinės aplinkos pokytis šalies konkurenčių atžvilgiu bei tai paskatintų Lietuvoje veikiančius užsienio investuotojus įgyvendinti plėtros projektus. Atsižvelgiant į tai, užsienio investuotojai išreiškė paramą Vyriausybės siekiams modernizuoti darbo santykių reguliavimą ir paragino birželio 8 d. planuojamo Vyriausybės posėdžio metu pritarti naujo Darbo kodekso projektui.
Faktai: • Siūlomas darbo santykių modelis numato administracinės naštos verslui mažinimą. Numatomos geresnės sąlygos įvairioms darbo sutartims: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Darbo laiko apskaitą siūloma vesti tik esant viršvalandžiams, darbui švenčių dienomis arba poilsio dienomis, kai dirbama ne pagal grafiką. • Asociacijos Investuotojų forumas matuojamas Investuotojų pasitikėjimo indeksas darbo santykių reguliavimą nurodo kaip vieną iš labiausiai permainų reikalaujančių sričių. Dėl siūlomo mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų mažoms įmonėms, tapsime patrauklesne šalimi investuotojams. • Estija ir Latvija supaprastinto darbuotojų atleidimo galimybę jau priėmė. Estija dėl po priimtų pakeitimų nuo 2009 m. sparčiai padidino užimtumą, jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc. (Lietuvoje - 10,7 proc.). Latvija darbo santykių lankstinimo ėmėsi pernai. • Šiuo metu darbo biržose yra 160 000 žmonių, įsiteisinus naujiems darbo santykiams ilguoju laikotarpiu Lietuvoje būtų sukurta apie 80-90 tūkst. naujų darbo vietų.
