Darbštūs, sveikatos negailintys lietuviai vis dar laukiami užsienyje. Nors akivaizdu, kad norinčiųjų išvykti kur kas daugiau nei darbus siūlančiųjų. O ir darbdaviai dabar leidžia sau būti dar išrankesni – net uogų rinkėjų pageidauja mokančių užsienio kalbą ir neturinčių žalingų įpročių.
Tačiau nosies nukabinti nereikėtų - Anglijoje, Švedijoje ar kitoje šalyje darbus siūlančiųjų skelbimų pilna ir į juos atsiliepti dar ne vėlu. Tik pareigūnai įspėja: įsidarbinti norintiesiems reikia būti itin apdairiems, kad nepakliūtų į sukčių ir apgavikų pinkles.
„Sekundė" pasidomėjo, ar vasaros pradžioje dar galima ieškotis sezoninio darbo užsienyje. Patys atkaklieji nusivilti neturėtų - skelbimų, ypač internetinėje erdvėje, mirga. Anglijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse reikalingi gėlių, įvairių uogų, agrastų, špinatų paprikų skynėjai, svogūnų, bulvių rinkėjai. Ir nors darbuotojams sezoninė rinka atverta jau nuo kovo mėnesio, įsidarbinti pats laikas - kai kurie darbai užsitęsia iki pat spalio.
Dėl darbo Anglijoje „Sekundė" teiravosi Jonavoje įkurtos įdarbinimo įmonės atstovo Vitalijaus. Darbuotojų jis ieško internetu jau nuo ankstyvo pavasario. Skelbime teigiama, kad renkama darbščių žmonių grupė dirbti Birmingeme, braškių ūkyje. Darbas legalus, žadamos visos socialinės garantijos. Atvykėliai apgyvendinami, atlyginimas mokamas atitinkamai už priskintų uogų kilogramus.
Darbas sunkus
Potencialia darbuotoja prisistačiusią „Sekundės" korespondentę ponas Vitalijus patikino, kad renkama dešimties žmonių kompanija dar nėra pilna - kelios darbingos moterys būtų laukiamos. Pasak jo, iš įvairių Lietuvos kampelių surinkta grupė į Angliją išvyks netrukus.
„Laukti nebėra ko, jau kai kurie žmonės ten dirba. Tik iš karto perspėju: darbas labai sunkus. Jeigu nesate braškių skynę, tai ir nerekomenduočiau. Arba jei turite problemų su sveikata, nugara, likite geriau Lietuvoje. Todėl tas ūkininkas prašo jau patyrusių, darbščių žmonių, kurie panašų darbą dirbo anksčiau braškynuose Anglijoje, Švedijoje ar kokioje kitoje šalyje", - kalbėjo įdarbinimo įmonės atstovas.
Pasak vyriškio, labiau laukiamos moterys ir studentai, nors amžius nėra labai svarbu. Tačiau labiausiai nepageidaujami žalingų įpročių turintys vyriškiai, nes dėl tokių dažniausiai prasideda puotos ir muštynės. Potencialiai juodadarbei buvo paaiškinta, kad įdarbinimo sandėris norinčiajam išvykti kainuotų maždaug 250 svarų: penktadalis pačiam Vitalijui, o 200 - Anglijoje atvykėlius iš Lietuvos pasitiksiančiam ir į darbovietę pristatysiančiam asmeniui.
„Viskas suplanuota, autobusas nuveš į ūkį, apgyvendinimo vieta paruošta. Savaitei ji kainuos apie 30 svarų. Uždirbti per savaitę įmanoma apie 300 svarų. Neseniai kabėjau su ten dirbančiomis lietuvėmis, jos tą patvirtino. Sakė, kad galima ir dar daugiau pinigėlių gauti, jeigu braškėms skinti palankus oras", - užtikrino pašnekovas.
Pasiteiravus, ar norintieji įsidarbinti neliks „ant ledo", Vitalijus patikino: „Atvažiuokite, pakalbėsime ir patys įsitikinsite. Dirbame ne vienerius metus, nusiskundusiųjų nebuvo."
Sezonas - iki rudens
„Sekundės" korespondentė atsiliepė į dar vieną skelbimą, kad Švedijoje reikalingi uogų rinkėjai. Nurodytas ir potencialių darbuotojų privalumas - nuosavas automobilis. Telefonu atsiliepęs ir Karoliu prisistatęs vyrukas informavo, kad grupė žmonių renkama iki birželio 20-osios, o į Švediją ji išvyks šio mėnesio pabaigoje. Dirbti tektų pradėti liepos pirmomis dienomis.
„Norim surinkti dešimt žmonių, dabar dar kokius penkis priimtume. Reikėtų šukomis rinkti mėlynes, spanguoles, bruknes. Iš esmės darbas nėra sunkus. Kiek pririnktumėte, tiek ir atlygio gautumėte", - teigė Šiaulių įdarbinimo įmonei atstovaujantis vyriškis.
Karolio teigimu, įdarbinimas ir pristatymas į darbovietę Švedijoje žmogui kainuoja maždaug 120 eurų. Gyvenamoji vieta paruošta - už ją tektų per mėnesį pakloti apie 500 litų. Kaip tikino įmonės atstovas, uždirbti iš pririnktų uogų itin nepersistengiant įmanoma apie 2000 litų.
„Viskas priklauso nuo paties darbuotojo. Rekomenduotumėm vykti tiems, kurie turi sveikatos ir yra ne vyresni nei 45 metų. Žmonių neapgaudinėjam, ketverius metus jau tokias paslaugas teikiam", - pasakojo vyriškis.
Įdarbinti žadėję pašnekovai užtikrino, kad darbo gali būti iki pat rudens - net iki spalio. Pasak jų, norintieji patys vėliau pasidomi, pasiieško ir įsidarbina pas ūkininkus skinti rudeninių vaisių ar atlikti kitus darbus.
Vyksta ten pat
Sunkmečiu sezoniniais darbais užsienyje susidomėjo itin daug gyventojų. „Sekundės" kalbintas panevėžietis Ramūnas patikino, kad ir jis bei keli bendraminčiai draugai birželiui įpusėjus taip pat rengiasi išvykti dirbti užsienio ūkininkams. Atsitiktinių darbų Lietuvoje neatsisakantis dvidešimt septynerių metų vyriškis teigė, kad sunkmečiu galimybės daugiau užsidirbti tikrai negalima praleisti.
„Į užsienį vasaromis važiuoju jau ne pirmus metus. Prieš kokius ketverius esu buvęs Švedijoje - tuomet su draugais rinkome uogas ir jas nešėme į punktus. Visai neblogai uždirbome. Kadangi savo mašina važiavome, nereikėjo net įdarbinimo įmonėms sumokėti. Pastaruosius trejus metus vykstu į Angliją pas tą patį ūkininką skinti braškių. Iš pradžių buvo sunku, nes kalbos beveik nemokėjau. Dabar jau net darbdavio pasitikėjimą užsitarnavau, todėl buvau „paaukštintas" - pernai tapau skynėjų prižiūrėtoju", - pasakojo panevėžietis.
Ramūno teigimu, ūkininkas laukia tų pačių žmonių, todėl susirenka seni pažįstami iš Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos. Vis dėlto neatstumiami ir senųjų darbuotojų rekomenduojami draugai. Juos darbdavys iš karto perspėja: darbas labai sunkus, greit pavargstama.
Vyriškis užtikrino, kad sveikatai nešlubuojant uždirbti įmanoma tikrai neblogai: „Nepalyginsi su šiandien Lietuvoje juodadarbiams mokamu atlygiu. Gaunam kaip mūsiškiai advokatai ar gydytojai."
Birželis - darbų pikas
Panevėžio darbo biržoje norinčiuosius įsidarbinti užsienyje konsultuojanti EURES patarėja Jurgita Klingaitė informavo, kad išvykti į svetimas šalis pageidaujančiųjų šių metų darbinguoju sezonu yra daug daugiau nei pernai. O sezoninių darbų pasiūla sumažėjusi, nors ne itin smarkiai. Tačiau tikslaus skaičiaus EURES atstovė įvardinti negalėjo. Atsivėrus Europos šalių sienoms, Lietuvoje niekas neįpareigotas ir niekam neįdomu suskaičiuoti, kokia dalis darbingų žmonių nugaras lenkia svetur.
„Žemės ūkis net ir sunkmečiu visai neblogai laikosi, nors darbų pasiūla mažesnė. Daugiausia darbuotojų laukia Anglija, Danija. Išvyksta dažniau moterys, nors nemažai būna ir vyrų. Birželis - pats sezoninių darbų pikas. Jau nuo vasario ar kovo užsienio darbdaviai ieškojo narcizų, salotų skynėjų, dairėsi uogų rinkėjų. Dabar reikalingi žmonės braškynuose. Rudeniop reiks darbuotojų soduose", - sakė J.Klingaitė.
Pašnekovės teigimu, kol kas šįmet dar neteko išgirsti nusiskundimų iš išvykusiųjų, kad jie buvę apgauti ar negavo pinigų. Darbdaviai, su kuriais bendrauja EURES, įdarbina legaliai per tų užsienio šalių darbo biržas, todėl sukčių praktiškai nebūna.
„Negirdėjau, kad būtų darbuotojai pasiskundę ar kad darbdaviai pyktų. Aišku, dabar tam tikra atranka vyksta - ūkininkai pageidauja kalbas mokančių, stiprių žmonių. Juk norinčiųjų dirbti daug", - aiškino EURES patarėja.
Pasak J.Klingaitės, ketinantieji įsidarbinti svečiose šalyse visuomet gali atvykti pasikonsultuoti į Darbo biržą. Tuomet gaunama patikimiausia informacija apie legalias įdarbinimo įmones ir legalų darbą. Ieškantieji patikimų įdarbinimo tarpininkų Lietuvoje turėtų apsilankyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje, jame išvardytos visos darbo licencijas turinčios įmonės.
Justė BRIEDYTĖ
