Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius mano, kad darbo jėgos trūkumą, ypač žemės ūkyje, galima būtų spręsti supaprastinant darbininkų įvežimą iš Rytų Europos šalių.
Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Viktoras Rinkevičius teigė, jog "kai kurios Europos šalys, kaip Airija, plačiai atvėrusi darbo rinką darbuotojams iš Rytų gerokai išlošė. Ekonominį šuolį lėmė darbininkų imigracija iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų Europos kraštų. Todėl, stingant darbuotojų, labiausiai išloš tos šalys, kurios pirmos ryšis atverti darbo rinką, nes jau dabar melžėją kaime sunku rasti siūlant ir 1500–2000 litų atlygį".
V. Rinkevičius teigė, jog iš gerų kitų šalių pavyzdžių turėtume mokytis ir Lietuvoje. Tačiau, pasak politiko, "svetimšalių įvežimas į šalį sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas – reikalingi Lietuvos darbo biržos ir Migracijos departamento leidimai. Stambesnių ūkių savininkus netenkina ilgas dokumentų ruošimo periodas. Darbo birža išduoda leidimus dirbti per du mėnesius, tuo tarpu gauti iš Migracijos departamento leidimus gyventi Lietuvoje užtrunka šešis mėnesius". Šią tvarką, anot Kaimo reikalų komiteto pirmininko, reikia liberalizuoti ir peržiūrėti. Leidimus galėtų išduoti viena institucija, o procesas turėtų trukti ne kelis mėnesius, o savaitę ar dvi. V. Rinkevičius teigė, jog tam priešinasi valdininkai, norį būti svarbūs ir turėti įtaką.
V. Rinkevičius spaudos konferencijoje sakė, jog "komitetas jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tačiau ministerija atsakė, kad padėtis žemės ūkyje esanti normali: per 2007 m. aštuonis mėnesius registruota 622 laisvos darbo vietos traktorininkams ir 508 pretendentai jas užimti, o melžėjų registruota tik 3 darbo vietos ir yra pakankamai pretendentų jas užimti. Dėl šių priežasčių ministerija nesutinka įrašyti traktorininko ir melžėjos profesijų į sąrašą, kuris suteikia sąlygas greičiau įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių. Tačiau kalbantis su atskirų rajonų ūkininkais matome kitokį vaizdą: kvalifikuotų darbininkų žemės ūkyje trūksta", – teigia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Rinkevičius.
Nors Lietuvos darbo birža savo strateginiuose veiklos planuose yra numačiusi rengti darbo vietų steigimo projektus kaime, tačiau gilesnės analizės pasigendame, ypač tuose rajonuose, kurie yra prie stambesnių miestų ir ten didelė darbo jėgos migracija į tuos miestus.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad apie problemą kalbama jau porą metų, tačiau situacija nesikeičia. Jo manymu, būtina keisti profesinio mokymo sistemą, o studentų praktikas ūkiuose ilginti iki pusės metų ar metų.
B. Markausko duomenimis, 2007 m. profesinėse mokyklose tebuvo paruošti 368 žemės ūkio specialistai, iš kurių tik 27 proc. įsidarbino žemės ūkyje. Žemės ūkio rūmų pirmininkas sakė, jog 1500 ūkių ar žemės ūkio įmonių trūksta specialistų, o žemdirbio specialybė neturi prestižo. Jo teigimu, užsienyje darbo jėgą žemės ūkyje sudaro praktikantai, studentai ir atvykėliai iš kitų šalių, todėl iš Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos reikėtų kviesti jaunus pradedančius ūkininkus atlikti praktikos ir pasisemti patirties.
Pasak B. Markausko "labiausiai žemės ūkio sektoriuje trūksta traktoristų ir melžėjų. Kadangi ūkininkai 5-6 tūkstančių litų atlyginimo traktoristams mokėti negali, šie eina dirbti į kitas sritis".
B. Markausko nuomone, atvykėliai iš Rytų Europos dirbtų pigiau , nes tose šalyse atlyginimai kur kas mažesni. Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, vidutinis atlyginimas žemės ūkyje siekia 1300 Lt. Tačiau, pasak jo, traktorininkams jau siūloma 3000 Lt "į rankas" atlygis, melžėjos viliojamos 1500–2000 Lt atlyginimais "į rankas".
Prelegentai spaudos konferencijoje retoriškai klausė "kas turės pildyti valstybės iždą, kai iš Lietuvos jau emigravo keli šimtai tūkstančių žmonių?".
