Lietuvos vartotojų institutas atliko kokybiškų prekių grąžinimo tyrimą, kurio tikslas – nustatyti problemas ir trukdžius, su kuriais susiduria užsieniečiai, grąžindami kokybiškas prekes Lietuvoje,
Prekės buvo gražinamos tokiu atveju, jeigu jiems nepatinka dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas. Tokias teises vartotojams nustato Civilinis kodeksas ir Prekių grąžinimo ir keitimo taisyklės.
Tyrimas atskleidė, jog 58 proc. pardavėjų nesugebėjo užsieniečiams suteikti išsamios ir teisingos informacijos apie perkamas prekes. Didžiausios kliūtys, informuojant užsienietį apie prekę, - pardavėjo žinių trūkumas, kalbos barjerai ar nenoras suteikti išsamios informacijos.
Prieš perkant prekę tyrėjai privalėjo paklausti pardavėjo apie prekės grąžinimo galimybę. 29 proc. pardavėjų teigė, kad prekės nebus galima grąžinti, nors iš tikrųjų remiantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, vartotojai turėjo teisę grąžinti prekes.
33 proc. tyrėjų teigė, jog atvykus grąžinti prekę, prekybininkų elgesys pasikeisdavo į neigiamą pusę – tyrėjams teko aiškintis pardavėjui, išklausyti nemalonias replikas kaip pvz. "O kas būtų, jeigu kiekvienas taip kaip Jūs ateitų ir grąžintų prekes?", "padėvėjo ir atnešė atgal" ir pan.
Vienas iš "Slatojo pirkėjo" tyrėjų savo ataskaitoje teigia, kad norėdamas parduotuvėje grąžinti žirklutes ir užvalkalą pagalvei, jis pasijuto "įstatymo pažeidėju", o ne asmeniu, turinčiu teisę grąžinti prekes.
Nepavykus pasinaudoti savo teisėmis, t.y. grąžinti kokybiškas prekes buvo kreiptasi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kad ši išspręstų kilusį ginčą. Net ir turint minėtos valstybės institucijos sprendimą, grąžinti prekes buvo nemalonu, nes pardavėjai reiškė nepasitenkinimą, teko aiškintis dėl prekių grąžinimo priežasčių.
