Kol kas Lietuva labiausiai vilioja tik trečiųjų šalių imigrantus. Jiems tai savotiškas tramplinas į kitas Europos valstybes. Tačiau kai kurios įmonės vis sugeba prisivilioti pigesnės darbo jėgos, kai tūkstančiai savų piliečių yra be darbo.
Seimui pateikti svarstyti net keli su imigracija susiję įstatymo pakeitimo projektai. Juose siūloma griežtinti atsakomybę įdarbinant nelegalius imigrantus, sunkinti leidimų dirbti gavimo sąlygas. Tuo pat metu aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams įsidarbinimo galimybes norima palengvinti.
Imigracija didėja
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Henrieta Mykalajūnė teigė, kad imigracijos srautai per krizę buvo sumenkę, bet dabar vėl atsigauna. „Per pirmą pernai metų pusmetį buvo pateikti 4 585 prašymai suteikti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šiais metais per tą patį laikotarpį gavome 5 074 prašymus“, – sakė ji.
H.Mikalajūnė pabrėžė, kad dauguma užsieniečių atvyksta gyventi po santuokos su mūsų šalies piliečiu ar piliete. Taip pat nemažai sulaukiame studentų. Likusi dalis atvažiuoja dirbti arba kurti verslo.
Atsiranda vis daugiau užsieniečių, kurie įregistruoja naujas įmones, bet nė negalvoja apie verslą. „Kai kurie tai daro dėl to, kad įregistravusiesiems čia ūkinę veiklą leidžiama kartą per pusmetį trims mėnesiams išvykti į kurią nors kitą Šengeno erdvės šalį“, – aiškino ji.
Nemažai tokių įmonių tik imituoja darbą ir tėra priedanga jų savininkų kelionėms po Vakarų Europą. Bendrovės steigėjui ar nuosavybės bendrininkui, kuriam priklauso bent 10 proc. įmonės akcijų, nereikia leidimo dirbti Lietuvoje, jis gauna laikiną leidimą čia gyventi. Tokių šalyje yra keli šimtai, tarp jų – Pakistano, Irano, Irako, Libano, Armėnijos, Azerbaidžano, Indijos piliečiai.
Vilioja vežėjai
Migracijos departamento duomenimis, daugiausia šiuo metu dirbti atvyksta Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių. Dauguma jų įdarbinami tolimųjų reisų vairuotojais. Lietuvos darbo birža per pirmą šių metų pusmetį išdavė 1 378 leidimus dirbti mūsų šalyje. Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė stebisi, kad Lietuvos darbo birža lengva ranka išdalijo tiek daug leidimų užsieniečiams. „Juk mūsų bedarbių skaičiuojama šimtais tūkstančių. Keista, kad valstybė visiškai nesirūpina jų perkvalifi kavimu į paklausias profesijas, tada gal nereikėtų tiek darbuotojų įsivežti iš kitų šalių“, – kalbėjo ji.
Pirmininkė mano, kad darbdaviai naudojasi palankia proga atsivežti pigesnės darbo jėgos. Neretai atvykėliai ir apgaunami. „Šiuo metu teisme giname 8 Moldovos piliečius, kurie tapo mūsų profesinės sąjungos nariais, – pasakojo A.Jašinskienė. – Jie pusmetį dirbo vairuotojais, o paskui jiems nustojo mokėti algas ir siūlė palaukti jų grįžus į namus. Moldavai iškart suprato, kad išvykę atgal į tėvynę jie pinigų tikrai neatgaus, todėl atėjo pas mus.“ O vežėjų asociacija „Linava“ ne kartą skelbė, kad šiuo metu darbo rinkoje labai trūksta vairuotojų, todėl įmonės priverstos jų ieškoti kitose šalyse.
Nelegalų dar nedaug
Kitos šalys rimtai susirūpinusios nelegalia imigracija ir nelegaliu darbu. Suomijos statybininkų asociacija paskelbė, kad vien Helsinkio rajone dirba ne mažiau kaip 30 tūkst. statybininkų iš Estijos. Daugelis jų uždarbiauja nelegaliai. Nuo šio rudens ten reikalaujama, kad kiekvienas statybininkas turėtų darbo pažymėjimą, o kitais metais atvykėliams nebus leidžiama dirbti be asmeninio mokesčio mokėtojo kodo.
Lietuvoje Darbo inspekcija nelegalių darbuotojų prieš kelerius metus dažniausiai aptikdavo statybų aikštelėse. Pavyzdžiui, sostinėje statant prekybos centrą „Ozas“ buvo išaiškinta 20 nelegaliai įdarbintų Turkijos piliečių. Tada statybų rangovai išsisuko, esą nieko nežinoję apie šiuos nelegalus.
Nors pastaruoju metu tokių atvejų nefi ksuojama, Teisingumo ministerija siūlo Seimui griežtinti atsakomybę už nelegalių imigrantų įdarbinimą. Dabar už tai gresia administracinė atsakomybė, o įregistruotoje svarstyti įstatymo pataisoje darbdaviams už nelegalų įdarbinimą norima taikyti laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų.
Tokiam sprendimui priešinasi šalies verslininkai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, darbdaviai negali tapti priežiūros institucijomis ir tikrinti, kuris jų pasamdytas darbuotojas gali būti atvykęs nelegaliai.
Siūloma daugiau pokyčių
Migracijos departamento Teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir personalo skyrius vedėjo pavaduotoja Renata Romančikienė sakė, kad parengtame užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekte taip pat numatoma sugriežtinti atsakomybę darbdaviams, kurie įdarbina nelegalius imigrantus. „Siūloma, kad nelegaliai gyvenusio ir dirbančio žmogaus deportavimo išlaidas apmokėtų jį įdarbinęs darbdavys“, – kalbėjo ji.
Projekte numatyta galimybė išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, kurie priversti dirbti vergovės darbo sąlygomis ir sutinka bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaigomis arba teismu. Šie griežtesni darbdaviams pakeitimai dar 2009 m. įteisinti ir ES direktyvoje.
Pasak R.Romančikienės, įstatymo projektas numato geresnes sąlygas nei dabar galioja atvykstantiems dirbti aukštos kvalifi kacijos darbuotojams, dėstytojams. Jiems siūloma sutrumpinti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminus nuo 6 iki 2 mėnesių. „Aukštos kvalifi kacijos trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikiama galimybė Lietuvoje pakeisti darbdavį, iškart pasikviesti atvykti šeimos narius, netaikant 2 metų gyvenimo šalyje termino. Pragyvenus ES 5 metus, iš kurių bent 2 – Lietuvoje, bus išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje“, – siūlomus pakeitimus vardijo R.Romančikienė.
Kai kam Lietuva – tik tranzitinė šalis
Šiais metais plačiai nuskambėjo armėno Ali Gregoriano deportacija iš Lietuvos, kainavusi valstybei apie 20 tūkst. Lt. Prieš pusantrų metų jis buvo atgabentas iš Suomijos kaip pametęs asmens dokumentus su Lietuvos išduota Šengeno viza. Čia atvežtas paprašė politinio prieglobsčio. Pagal mūsų įstatymus jis vienai parai galėjo palikti Užsieniečių registracijos centrą ir laisvai vaikštinėti. Vieną kartą po tokio „pasivaikščiojimo“ buvo sugautas Estijoje, kitą kartą – Šveicarijoje. Galiausiai Lietuvos pareigūnai jį deportavo į Armėniją.
Pasak Užsieniečių registracijos centro vadovo Roberto Petraičio, pabėgėlių centre gyvena apie 320 užsieniečių. „Jie gali laisvai išeiti, todėl tuo pasinaudoję neretai pabėga, – sakė jis. – Per metus iš kitų ES šalių mums grąžina 50–60 tokių pabėgėlių. Kai kurie pabėga 3–4 kartus.“
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis mano, kad nelegalių imigrantų srautas, palyginti su pietinėmis ES valstybėmis, Lietuvoje nėra didelis. „Per metus šalyje atsiduria vidutiniškai 1 200–1 300 nelegalių imigrantų. Jiems Lietuva – tik tranzito šalis“, – kalbėjo ministras. Pasak jo, nepalyginamai daugiau rūpesčių su tranzitiniais migrantais turi pietinės ES šalys.
Išties Graikija pasienyje su Turkija netgi iškasė 120 km ilgio, 7 metrų gylio ir 30 metrų pločio griovį, kad pristabdytų nelegalių imigrantų srautą. Ten pernai pateko 128 tūkst. imigrantų.
Vilioti turime tik gerus specialistus
Rūta Skyrienė, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė
Vienodos biurokratinės kliūtys visiems atvykstantiesiems dirbti į Lietuvą trukdo į šalį pritraukti žmonių, kurie gali skatinti naujoves ir ekonominę plėtrą, kurti naujas darbo vietas. Antai estai jau turi vadinamąją žydrąją kortelę, kuri aukštos kvalifi kacijos specialistams iš trečiųjų šalių numato panašias teises kaip ir savo piliečiams. Tokie žmonės ne tik teikia naudą kaip specialistai, investuotojai, bet ir kaip vartotojai: juk čia jie apsiperka ir panašiai.
Siūlo sugriežtinti įdarbinimo sąlygas
V. Valkiūnas, Seimo narys
Šiemet įregistravau įstatymo pataisą, kurioje siūlau sugriežtinti įsidarbinimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams. Dabar leidimas dirbti užsieniečiui yra išduodamas iki 2 metų, kurį jis gali nuolat pratęsti. Projekte siūloma leidimo galiojimą leisti pratęsti tik praėjus 5 metams nuo paskutinio leidimo galiojimo pabaigos. Taip pat leidimą dirbti sezoninius darbus imigrantas galės gauti ne kiekvienais metais, bet kartą per 2 m. ir ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Manau, kad tai dar švelnūs pasiūlymai, nes geriausia apsieiti be imigrantų ir sudaryti sąlygas dirbti saviems piliečiams. Puikiai matome, kiek rūpesčių kelia imigrantai kitose ES valstybėse, todėl nekartokime jų klaidų. Tam, aišku, priešinsis verslininkai, bet jie negalvoja apie šalies perspektyvą, tik apie šios dienos pelną.
Saulius Tvirbutas
