Nors pagrindinis priverstinės ar fiktyvios santuokų, registruotų partnerysčių registravimo tikslas – neteisėtai įgyti Europos Sąjungos šalių narių pilietybę ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nelaikomos kaip prekyba žmonėmis, matyti tie patys, kaip ir prostitucijos, darbo vergovės aukų verbavimo, išnaudojimo mechanizmai. Taip būtų išvežimas į kitą šalį, laisvės atėmimas, apribojimas, smurtas, fizinė prievarta, seksualinis išnaudojimas.
„Tą daro trečiųjų valstybių piliečiai, dažniausiai Anglijoje, kurie, pavyzdžiui, susisiekia internetu su jauna gražia mergaite iš kokio nors nedidelio miestelio, suvaidina meilę, atsiunčia savo nuotraukas, pasikalba skypu, kad nekiltų įtarimų, o ten jaunas gražus vyrukas kaip Alainas Delonas jaunystėje. Taigi, galiausiai šis vyrukas pakviečia jį aplankyti ir ištekėti, mergaitė atvyksta, o toliau viskas vykta pagal klasikinės prekybos žmonėmis taisykles: iš jos atimami dokumentai, ji uždaroma kur nors, toliau ji mušama, prievartaujama. Be abejonės, tas gražusis jaunuolis būna seniai dingęs, o ją priverčia ištekėti už kažkokio kito asmens tam, kad jis įgautų pilietybę“, – kaip vyksta nauji prekybos žmonėmis būdai atskleidžia Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė.
Be to, po tokių priverstinių vedybų merginoms būna labai daug komplikacijų, pavyzdžiui, jos parduodamos prostitucijai, arba grįžta į Lietuvą su didžiulėmis skolomis dėl kurių atsakingas tariamas vyras, tačiau priverstinės ar fiktyvios santuokos (registruotos partnerystės) nėra įvardytos Baudžiamajame Kodekse, todėl pareigūnai šios veikos nelaiko prekybos žmonėmis rūšimi, o asmenims užsiimantiems tokia veika neužtraukia griežčiausios bausmės.
Siekiant išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė ir teisininkas Artūras Rudomanskis siūlo Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato pripažinti LR Baudžiamajame kodekse fiktyvų bendro gyvenimo kartu registravimą kaip vieną iš būdų siekiant vykdyti prekybą žmonėmis ir tokiai veikai taikyti griežtą atsakomybę kaip numatyta BK 147 ir 157 straipsniuose.
Tačiau šiandien Seime šis Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas grąžintas tobulinti, nes dalis parlamentarų išsigando žodžių „registruota partnerystė“, leisdami ir toliau nebaudžiamai prekiauti žmonėmis.