Tuo metu, kai Garliavos drama ir mūšis dėl mergaitės visiškai dominavo nacionalinėje žiniasklaidoje, tarptautiniuose vandenyse tema atspindima visai menkai ir paviršutiniškai. Užtat 1941 metų vasarą veikusios laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus-Brazaičio numatomas perlaidojimas nepraėjo nepastebėtai.
Prisiminė nacius ir holokaustą
Anglakalbėje interneto erdvėje apie Garliavos trilerį aptinkamas tik naujienų agentūros Associated Press pranešimas šia tema, kurį savo svetainėje paskelbė „ABC News“ ir „New York Times“.
Pranešime cituojamas teismo sprendimo vykdymą ginantis ir policijos veiksmus pateisinantis ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Rusų kalba be Lietuvos portalų apie ketvirtadienio šturmą išsamesnį straipsnį pateikia tiki agentūra RIA NOVOSTI. Tekste pakankamai nemažai klaidų ir netikslumų.
O štai BBC ir Izraelio interneto svetainė Haaretz apie Lietuvą prisiminė kitu kampu: buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, 1974 metais JAV mirusio ir ten palaidoto J. Ambrazevičiaus-Brazaičio numatomą perlaidojimą. Cituojant Europos parlamentarą Leonidą Donskį ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininką Simoną Alperavičių, pakartota, kad J. Ambrazevičius-Brazaitis, kuris 1940–1941 metais buvo vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvisto fronto vadovų, siejamas su nacių vykdytais nusikaltimais prieš žydus. Pasidžiaugta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto sprendimu neleisti šio politiko atminimui skirtos konferencijos rengti savo patalpose. J. Ambrazevičius-Brazaitis tiesiai vadinamas „pronaciu“.
Paminėta ir tai, kad nacių okupacijos metais nužudyta apie 95 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų.
Valstybės šizofrenija?
Balsas.lt taip pat primena, kad Lietivos vadovų pozicija J. Ambrazevičiaus atžvilgiu – labai keista. Dar 2009 metais, kadenciją jau baigęs prezidentas Valdas Adamkus po mirties jį apdovanojo aukščiausiu šalies apdovanojimu – Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi. Lėšas perlaidojimui Vyriausybė skyrė, tačiau į ceremoniją valstybės nutarė nevykti neva dėl didelio užimtumo.
Nei vyriausybės spaudos tarnybos nesiteikė atsakyti, kaip vertina valstybės oficialiai apdovanoto asmens vaidmenį ir kuo jis yra laikomas – buvusiu vyriausybės vadovu, nacių kolaborantu, uzurpatoriumi ar dar kažkuo. Neatsakyta ir į pasiteiravimą, koks šio asmens nuopelnų ir nuodėmių santykis, palyginti su buvusiu Lietuvos komunistų partijos centro komiteto vadovu, faktiškai vadovavusiu sovietinei okupacinei administracijai – Algirdu Mykolu Brazausku, arba sostinėje paminklais įamžintais sovietų kolaborantais Petru Cvirka ir Salomėja Nėrimi.
Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Juozas Ruzgys atsakė taip: „Juozas Brazaitis-Ambrazevičius buvo laikinosios vyriausybės, o ne Seimo vadovas, todėl šiuo atveju parlamentas išskirtinio vaidmens nevaidina. Todėl vertinimus turėtų pateikti istorikai, o ne Seimas. Seimo Pirmininkė sekmadienį su oficialiu vizitu išvyksta į Vengriją ir perlaidojimo ceremonijoje nedalyvaus.“
Prezidentės spaudos tarnyba atsakė: „Juozo Brazaičio Ambrazevičiaus veikla yra labai sudėtingos, kelias okupacijas patyrusios Lietuvos istorijos atspindys. Joje matome daug nuopelnų mūsų kraštui ir lietuvių kultūrai. Tačiau joje yra ir skaudžių momentų. Šiandien laisvoje Lietuvoje turime nebijoti pažvelgti į savo istoriją atvirai ir be pagražinimų. Tačiau visų pirma tą turi daryti istorikai.“
J. Ambrazevičius-Brazaitis bus perlaidotas 2012 m. gegužės 20 d. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vyks konferencija-minėjimas „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“.
