12-metis Džiugas skuba susitikti su savo žirgu. Jis Kurtuvėnų žirgyne gydosi jau penktus metus. Berniukui diagnozuoti mišrus raidos, emocijų ir kalbos sutrikimai, taip pat jis serga cukriniu diabetu. Jo terapijos partnerė Liberija, tikra žirgyno dama, padeda Džiugui sveikti.
Džiaugiasi ir jo mama Kristina Pakarklienė: „Tikrai padeda ir buvo akivaizdus pagerėjimas, ir ta pusiausvyra, ir koordinacija, sakykim, pagerėjo, ir emocijos – ramesnis tapo.“
Tačiau karantinas pristabdė terapiją ir dabar vėl tenka iš naujo mokytis sėdėti balne. Su mama berniukas atvyksta į žirgyną kartą per savaitę, jodinėjimas tapo vienu mėgstamiausių jo užsiėmimų.
„Praktiškai visada aš jį miegantį parsivežu po terapijos. Visada laukia susitikimo, ruošiasi, kad va, reikia morkyčių, obuoliukų Liberijai“, – pasakoja Džiugo mama.
23-ejų Donatas jau 10 metų lanko hipoterapijos užsiėmimus: „Man nuo vaikystės, nuo gimimo yra cerebrinis paralyžius, dėl kurio sutrikusi koordinacija ir eisena. Ir dėl to reikia joti, nes tai gerina koordinaciją, visą raumenų darbą ir man iš tiesų tai naudinga.“
Intensyvių terapijos užsiėmimų vaikams, turintiems panašių sutrikimų, reiktų po du per savaitę, tačiau dauguma tėvų tenkinasi tik vienu apsilankymu.
„Vienas užsiėmimas kainuoja 20 eurų ir dar reikia atvažiuoti, nei vienas negyvenam Kurtuvėnuose, visi važiuojam mažų mažiausiai iš Šiaulių, o pirmyn atgal susidaro 50 kilometrų, tai į mėnesį 100 eurų neužtenka grubiai tariant“, – pasakoja Donato mama Skraiduolė Lideikienė.
Toks gydymo ligonių kasos nefinansuoja, tad tėveliams tenka už viską susimokėti patiems. O poreikis didžiulis.
„Oi, iš tikrųjų tai daugeliui vaikų reikalinga ši terapija ir visų negalim net priimti. Šiuo metu vykdome vieną projektą, kurio metu būtent dabar, yra priimti 64 vaikai kuriems nemokamai yra suteikta 10 užsiėmimų“, – aiškina Neįgaliųjų jojimo asociacijos prezidentė Agnė Savenkovienė.
Hipoterapija savo vizito į Šiaulių regioną metu domėjosi ir Prezidentas Gitanas Nausėdą. Šalies vadovą nustebino, kad jungiant Šiaulių ir Vilniaus universitetus hipoterapijos centras buvo tiesiog išformuotas.
Prezidentas, aplankęs šį centrą, mano, kad toks gydymas turėtų iš dalies ar visiškai būti finansuojamas iš ligonių kasų, kaip tai yra ir kaimyninėje Latvijoje.
„Manau, kad tai tema apie kurią mes turime galvoti ir mes turime galvoti apie tai, kad tokių hipoterapijos centrų Lietuvoje galėtų atsirasti daugiau. jie turėtų tvirtą finansinį pamatą. Ir šiandien realiai pakalbėjęs su tėveliais, su vaikais, aš matau, kad tai padeda, kad tai veikia“, – sako Gitanas Nausėda.
Neįgaliųjų jojimo asociacijos vadovė norėtų, kad ir toliau būtų vykdoma ne tik praktinė kaip dabar, bet ir mokslinė veikla, kuomet Hipoterapijos centras priklausė Šiaulių universitetui. Kol kas hipoterapijos centro kolektyvui motyvacijos dar užtenka, tačiau reikia nuolat ieškoti projektų, kad išsilaikytų.
„Žiūrint iš finansinės pusės, laiko atžvilgiu, kadangi užsiėmimai vyksta jau po darbo valandų darbo dienomis arba savaitgaliais, šeštadieniais sekmadieniais vykdome užsiėmimus, tai kaip ir pradeda varžyti, riboti specialistus, tačiau šiai dienai kol kas esame visi entuziastingai nusiteikę tęsti darbus“, – teigia A. Savenkovienė.
Gydymui su žirgų pagalba naudojami būdingi šio gyvūno judesiai, kurie reikalauja iš žmogaus atsakomųjų veiksmų fiziniams ir funkciniams įgūdžiams atkurti ar juos išmokti. Hipoterapiją kaip gydymo būdą Lietuvoje žadama įteisinti jau po mėnesio.
