jausmas kad zurnaliste pertempe bishki. visi sako, kad mociutei gerai, tai ne, reik paverkshlent

Iki ko prisigyvenom, kad gyvulėliui žmogaus gaila labiau, nei jo šeimai.

Praėjusį savaigalį šventėme močiutės gimtadienį, suvažiavo šeima, parsivežėm močiutę iš jos sodybos pas mano motiną, pasveikinome įteikėme gėlių ir pledą, kepėm kepsnius, kalbėjomės apie senus laikus ir t. t.
Vakare nuėjome miegoti. Paryčiais atsibudau į tualetą, nuėjau pasižiūrėti ar močiutei viskas gerai, radau miegančią ir knarkiančią, net sienos linksta....
Ryte močiutė kaip visada, skundėsi, kad nei akių nebuvo sudėjus... Beje dažnas močiutės pasakymas, kad ji beveik nevalgo: "kiek aš čia valgau, visai nevalgau...", bet motinos įdedamas maistas kažkur visada išgaruoja... :)
Čia žurnalistams, kurie "išsiaiškino", kad tos moters motina "nieko neturėjo burnoje"... ieškokit tikrų skaudulių, bėdų ir kita, išviešinkit, bet neieškokit bėdų, kur jų nėra nei kvapo.

kodėl visa garbė tenka kažkokiam neaišku kur fotografuotam rainiui, jei bobutę gelbėjo balta katytė (LR yra tikroji didvyrės nuotrauka)?

situacija tikrai daznai pasitaikanti. gail seno zmogaus, kuris, matyt, jau nebenori buti nasta savo vaikams, bet ar tikrai reiketu tiesiog leisti vegetuoti siai senutei? gaila.