Šiais mokslo metais 759 darželiuose ugdoma vieš 100 tūkst. vaikų, čia jie maistą gauna 3-4 kartus per dieną. Iš 1100 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokosi 333 tūkst. mokinių, 983 turi valgyklas.
Siekiant pagerinti maisto kokybę - slapti patikrinimai
„Girdime daug kritiškų mokinių ir jų tėvų pastabų dėl maisto vertingumo ir kokybės. Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juo labiau ant darželinukų stalo. Jau darželyje ir pradinėje mokykloje vaikai mokomi apie sveiką mitybą, tad ir maitinimas mokyklose neturėtų skirtis nuo to, ko vaikai mokomi,“ - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, vaikai turi gauti tik kokybišką ir šviežią maistą, švietimo įstaigos turėtų įsiklausyti ir į tėvus nuomones dėl maitinimo, ir aktyviai bendradarbiauti su mitybos specialistais. Juo labiau, kad maitinimas švietimo įstaigose aktualus didžiajai daliai šalies vaikų.
Mokyklų administracijos skatinamos glaudžiai bendradarbiauti su mitybos specialistais, Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais ir nepalikti mitybos klausimo tik maitinimo paslaugos teikėjui.
Siekiant pagerinti maisto kokybę ugdymo įstaigose, planuojama išplėsti Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą ligoninių maisto kokybės tikrinimo akciją ir ją vykdyti mokyklose bei darželiuose.
Mobilios ekspertų grupės į ugdymo įstaigas užsuktų netikėtai, be jokio išankstinio įspėjimo.
Jau daugiau kaip mėnuo, kai mobilios ekspertų komisijos, sudarytos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vyksta į mūsų šalies gydymo įstaigas tikrinti ligoninių maisto. Į juos vykstama nepranešus iš anksto.
Ne tik vertina, bet ir pataria
Ministro A. Verygos teigimu, šios akcijos tikslas – parodyti ligoninių maisto ruošimo ir patiekimo pacientams realybę visuomenei, taip siekiant paskatinti gydymo įstaigas pasitempti ir tai daryti atsakingiau. T. y. veikiama „slapto pirkėjo“ principu, plačiai taikomu versle.
„Šios iniciatyvos imtis paskatino tai, kad pastaruoju metu labai daug sulaukdavome skundų iš pacientų apie gydymo įstaigų maisto kokybę. Jų buvo pilna ir vieša erdvė. Esu įsitikinęs, kad viešumas – geriausias vaistas sprendžiant bet kokias problemas. Dažnai kritikuojamas ligoninių maistas – ne išimtis. Šiandien jau galime dalintis tarpiniais rezultatais, kai aplankyta keliolika gydymo įstaigų, kuriose matyti vaizdai ir situacija – labai skirtingi. Vien tik žinia, kad bet kada gali užsukti nekviesta ekspertų komisija, paskatino įstaigas galvoti, kaip geriau organizuoti maitinimą pacientams“, - sako ministras A. Veryga.
Mobilios ekspertų komisijos vadovas, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad vertinama ne tik maisto kokybė, bet ir teikiami patarimai, rekomendacijos, kaip pagerinti pacientams tiekiamą maistą, o vėliau bus parengtos ir naujos taisyklės, kuriomis bus siekiama užtikrinti geresnę ir pilnavertišką pacientų mitybą mūsų šalies gydymo įstaigose. Be to, jų bus privaloma laikytis, priešingai nei šiuo metu galiojančių taisyklių, kurios yra rekomendacinio pobūdžio.
Ši akcija - politikų piaras
Lietuvos tėvų forumo atstovai būsimai akcijai ugdymo įstaigose, negaili kritikos. Anot DariausTrečiakausko tai tik dar viena politikų piarinė akcija, vargu ar atnešianti teigiamų pokyčių.
„Kalbant iš Švietimo ministerijos pusės, tai yra tik piarinė akcija. Kiek ji gali pakeisti – aš nežinau. Jei vykdoma akcija, ji turi turėti aiškų tikslą. Šiuo metu mes matome, kad švietimo reforma šalyje vyksta jau 25 metus, o pabaigos nematyti. Maža to, problemos tik gilėja ir blogėja,“ - tv3.lt sakė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas.
Klausimų ir problemų susijusių su maitinimu ugdymo įstaigose, anot pašnekovo, labai daug.
„Bėda ta, kad dažnai valdininkai, kurie yra atsakingi už šių klausimų tinkamą sprendimą ir visuomenės atstovavimą, elgiasi labai arogantiškai ir stengiasi visiškai nekreipti dėmesio į tėvų nuomonę. Nors būtent jie, tėvai, ir moka už maistą bei organizuojamą maitinimą.
Tačiau į darželių ir tėvų bendruomenės nuomonę dažniausiai neatsižvelgiama. Paskutinis tokio elgesio pavyzdys – Kauno miesto savivaldybė. Šios valdininkai garsiai deklaravo, kad tariasi su tėvais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis dėl vaikų maitinimo, tačiau visi netikėtai ir staiga sužinojo, kad nesusitarus, kaip turėtų keistis valgiaraščiai darželiuose, Kauno miesto savivaldybė jau paskelbė konkursą, centralizuotam maisto produktų pirkimui darželiuose. Tad kaip mes galime pasitikėti ir kaip žiūrėti į tokius valdininkus?“ - klausia D. Trečiakauskas.
Įvardino, ką daryti, kad situacija gerėtų
Lietuvos tėvų forumo pirmininko nuomone, situacija ugdymo įstaigose pasikeistų tik tuo atveju, jeigu į problemų sprendimą įsitrauktų kuo daugiau tėvų.
„Tol, kol nebus įtraukti tėvai, apie teigiamus pokyčius negalėsime kalbėti. Kada tėvai įsitrauks ir prisiims didesnę atsakomybę, tada ir pamatysime teigiamus pokyčius. Iki šiol pakeičiama tik forma, o turinys lieka toks pat,“ - įsitikinęs D. Trečiakauskas.
Tėvų atstovas pastebi, kad pagrindinės maitinimo problemos darželiuose esti dėl maisto tiekimo organizavimo.
„Didžiojoje dalyje, savivaldybių įsteigtų darželių, patys darbuotojai organizuoja maitinimą. Tačiau yra savivaldybių, kur darželių maisto tiekimas organizuojamas centralizuotai. Ir čia maisto kokybė labai ženkliai skiriasi. Akivaizdu, kad ten, kur pats darželis organizuojasi maisto tiekimą, jo atsakomybė didesnė, tad ir maisto kokybė geresnė. O kur maistas tiekiamas centralizuotai, tai tenka išgirsti ir tokių vadovų pasakymų, kad jie, net ir matydami, jog tiekiamas prastas maistas, negali jo atsisakyti. Mat yra savivaldybės sudaryta sutartis,“ - aiškina tėvų atstovas.
„Problema ta, kad niekas nekalba nei valstybės, nei atskiros savivaldybės lygmeniu, apie sveikatai palankaus maisto organizavimą. Ypatingai darželiuose. Mokyklose mes dažnai turime situaciją, kad šalia jos arba šalia kelių mokyklų, atsidaro greito maisto restoranai ar užkandinės, ir natūralu, kad vaikai ten išleidžia kelis tėvų duotus eurus.
Nors ir tose pačiose mokyklų valgyklose yra nesveikų, gazuotų, saldžių gėrimų, nesveiko maisto ir daug kur mokyklose bei darželiuose mes matome, kad pusryčiams vis dar siūlomas batonas su šlapia dešra, pietums sriubos šlakelis ir dešrelės su bulvėm.
Po tokio maisto juk nebelieka vietos vaikų skrandžiuose sveikam maistui. Tad iš principo reikia keisti požiūrį į maistą. Visos visuomenės požiūrį į maitinimą, ir pirmiausia – tėvų,“ - įsitikinęs D. Trečiakauskas.
Uostamiesčio darželiuose - sveika mityba
Tuo tarpu Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė sako, jog situacija dėl maitinimo uostamiesčio lopšeliuose – darželiuose žymiai pagerėjusi.
„Kai prieš metus ar pusantrų visuomenės sveikatos biuras perėmė maitinimo organizavimo funkcijas ir buvo įvesta sveika mityba – atsisakyta daug cukraus turinčių produktų, buvo kilusi tėvų nepasitenkinimo banga. Nes vaikų mityba buvo radikaliai pakeista. Neliko druskos, cukraus, uogienių ir, žinoma, kad vaikai tai labai pajuto. Problemų tuomet kilo, nes buvo nuo vieno kraštutinumo pereita prie kito. Vaikai nieko nevalgė, pasigesdavo uogienių, cukraus ir panašiai. Bet dabar, jau praėjus nemažai laiko, vaikai apsiprato, o daugelis tėvų labai džiaugiasi šiuo maitinimu. Darželiuose – lopšeliuose maistas labai pagerėjęs,“ - džiaugėsi A. Zarambienė.
Tačiau pašnekovė pastebi, kad situacija mokyklose ne tokia gera.
„Mokyklose situacija liūdnesnė. Ten privačios įmonės organizuoja maitinimą. Vienur kainos labai didelės, kitur maistas prastesnis. Esame gavę ne vieną skundą. Ypatingai nepatenkinti pradinukų tėvai. Jų vaikams organizuojamas bendras maitinimas. Jie patiekalų nesirenka iš siūlomo valgyklos meniu, o atėję pietauti patiekalus randa jau ant stalo. Tad dauguma sako, kad maistas atšalęs, neskanus, kad patiekalai dažnai kartojasi,“ - tv3.lt sakė A. Zarambienė.
Taip pat tėvų atstovė ragina dėmesį atkreipti ne tik į tai, ką vaikai randa pietų lėkštėje, bet ir er kiek laiko privalo pavalgyti.
„Kalbėti reikia ne tik apie maisto kokybę, bet ir apie valgymo kultūrą. Mokiniai turi suspėti pavalgyti per 15 minučių. Pietaujančių būna 200 ir daugiau. Tad vaikai sako, jog jiems dar stovint eilėje, pasigirsta skambutis į pamoką. Kiti, spėję nusipirkti pietus, nenorėdami pavėluoti į pamoką, juos tiesiog susigrūda, valgo labai greitai ir skubėdami. Tad reiktų pagalvoti, ar pietų pertrauka mokyklose yra pakankamai ilga, kad visi norintys suspėtų pavalgyti,“ - kalbėjo A. Zarambienė.
