Pernai listeriozė diagnozuota dešimčiai žmonių, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Pasak centro specialistų, 2016-aisiais užregistruota daugiausia listeriozės atvejų nuo 2010 metų. 2010–2015 metais Lietuvoje kasmet registruota nuo penkių iki aštuonių šios ligos atvejų.
Iš viso 2010-2016 metais listeriozė Lietuvoje diagnozuota 47 asmenims, devyni iš jų mirė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumo listerioze tendencija Europoje nuo 2008 metų yra didėjanti. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Praėjusiais metais Europos Sąjungoje patvirtinti 2206 listeriozės atvejai, 270 iš jų – mirties.
„Listeriozė nėra tokia dažna liga kaip salmoneliozė ar kampilobakteriozė, tačiau dėl klastingų simptomų kiekvienas šios ligos atvejis turi būti tiriamas atsakingai, kad būtų išvengta protrūkio“, – pranešime teigia ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Listeriozė yra liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos, plačiai paplitusios aplinkoje. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas neapdorotas arba nepakankamai apdorotas karščiu.
Skirtingai nei kitos bakterijos, listeriozės sukėlėjai gali daugintis žemoje temperatūroje (šaldytuve) ir yra atsparios didelei druskos koncentracijai. Todėl jos gali išgyventi perdirbtame, konservuotame maiste ir šaltame vartoti paruoštame maiste: perdirbtos mėsos ir žuvies produktuose, pieno produktuose, pavyzdžiui, minkštuose sūriuose, svieste ir piene, ypač jei jie pagaminti iš nepasterizuoto pieno. Listerozės priežastimi gali būti iš anksto paruošti sumuštiniai, salotos.
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė BNS sakė, kad iš pernai diagnozuotų listeriozės atvejų mirtimi baigėsi trys.
„Visi trys asmenys – vyresni nei 75 metai ir visi – kaimo gyventojai“, – sakė ji.
Pasak ULAC atstovės, tikslias užsikrėtimo listerioze priežastis nustatyti sudėtinga, nes ligos inkubacinis periodas – ilgas. Vis dėlto mirusių pacientų susirgimas siejamas su jų pačių pasigaminto maisto vartojimu, o ne įsigytais produktais.
„Žmogus negali pasakyti, ką jis per mėnesį valgė (...), bet ligonių epidemiologinėje apklausoje būtent šaldyti koldūnai nefigūruoja“, – sakė ji.
G.Zagrebnevienė aiškino, kad listeriozė pavojinga ne tik vyresniems žmonėms, bet ir nėščiosioms.
„Neščiosioms listeriozė gali turėti labai rimtų pasekmių, tai yra priešlaikinis gimdymas, persileidimas, apsigimimai“, – vardijo ULAC atstovė.
Pernai vasarą paaiškėjo, kad listeriozės sukėlėjų Rusijos tarnybos 2015 metais pranešė radusios iš Lietuvos importuotuose Kauno bendrovė „Judex“ koldūnuose, o Lietuvos visuomenei apie tai tuomet nebuvo paskelbta. Kilus skandalui dėl galimo bandymo slėpti informaciją apie užkratą, listerijos bakterijų rado ir bendrovės „Judex“ produkciją pernai rugpjūtį tikrinę Lietuvos specialistai: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Devyniais atvejais, kai listeriją pernai fiksavo VMVT, „Judex“ produktų partijos nebuvo sustabdytos ar sunaikintos, nes ES teisės aktai leidžia tam tikrą listerijos koncentraciją pusgaminiuose. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija užkratą nustatė Rusijos rinkai skirtų šaldytų koldūnų partijoje, ši partija, anot VMVT, tebėra sulaikyta. Rusija, kaip ir JAV, taiko vadinamąjį nulinės tolerancijos principą produktams, kuriuose yra listerijos.
Teisėsauga įtaria, kad šaldytus maisto produktus gaminanti bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.
Teisėsauga dabar jau buvusiam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui yra pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. J.Milių Ministrų kabinetas pernai rugsėjį atleido iš pareigų.
VMVT vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė BNS sakė, kad pernai dėl listeriozės ištirta daugiau mėginių nei ankstesniais metais – apie 800.
„Apie kontrolę galiu pasakyti, kad mes kiekvienais metais ištiriame per 500 mėginių tik dėl listerijos, tiriami mėginiai tiek gamybos įmonėse, kur tiriamos žaliavos, gamybiniais paviršiai ir pagaminta produkcija, taip pat stebėsena vykdoma prekybos vietose, jei kyla įtarimų, mėginiai imamai ir viešojo maitinimo įstaigose (...). Pernai dėl to skandalo ištirta daugiau mėginių, šiemet vėl numatyta išlaikyti panašų lygmenį kaip ir pernai“, – sakė J.Savickaitė.
Anot jos, šiemet turėtų būti ištirta apie 750 mėginių.
J.Savickaitės teigimu, nesaugūs (kai viršijama leistina norma) būna 3–4 proc. dėl listeriozės tiriamų produktų, jie į rinką nepatenka arba būna iš jos išimami.
„Jeigu gautume iš medikų pranešimų apie potencialias rizikas, jei iš pacientų paaiškėtų, kad yra kokia nors rizikinga maisto gamybos šaka ar maisto produktai, žinoma, mes reaguotume į tokias situacijas ir tirtume daugiau mėginių ar tirtume tikslingiau. Šiuo momentu mes tokios informacijos neturime. Ir mūsų specialistai sako, kad padidėjimas nėra ženklus, kad galėtume įvardyti konkrečią maisto rūšį ar maisto tvarkymo sritį, kuri galėtų būti rizikinga“, – aiškino J.Savickaitė.
