Vienas iš dažniausių prieš koronaviruso skiepus vaikams pasisakančių žmonių argumentų – vaikams COVID-19 nepavojingas.
Vis dėlto medikai kalba ką kita. Pasak jų, ir vaikai susiduria su sunkiomis ligos formomis, pasitaiko ir atvejų, kai vaikus tenka gydyti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
Mitas, kad vaikai neserga
LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuje pirmadienį yra gydomi šeši COVID-19 sergantys vaikai. Gali būti, kad skyrius netrukus pasipildys, mat dar pora vaikų laukia koronaviruso tyrimo atsakymo.
Vienas vaikas gydomas ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Tai – trijų metų amžiaus mažylis.
Stacionare gydomų vaikų amžius įvairus. Jauniausiam pacientui – vos trys mėnesiai. Taip pat gydomas pusės metų amžiaus kūdikis, aštuonerių mėnesių amžiaus vaikas, vienerių, šešerių metų amžiaus vaikai.
Skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pastebi, kad šiuo metu į ligonines dažniau patenka kiek jaunesni vaikai nei antrosios pandemijos bangos metu – tada į ligonines patekdavo daugiau paauglių.
Dėl COVID-19 į ligonines patenkantys vyresni vaikai paprastai turi antsvorio, tačiau mažieji pacientai dažniausiai gretutinių susirgimų neturi.
„Kūdikiams bet kokia virusinė infekcija, net ir sloga, neretai būna sudėtinga problema. Jie negali prakvėpuoti. Kaip ir matėme mirusio vaiko atveju, pradžioje buvo nustatytas laringitas. Jei yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jų būklė gali pradėti blogėti labai greitai.
Užsikimšus kvėpavimo takams jie neprakvėpuoja, nepanka kvėpavimo ir būklė blogėja“, – tv3.lt komentuoja D. Varaškevičius.
Pasak specialisto, tai yra akivaizdus pavyzdys, kad teiginys, jog koronavirusas vaikams yra nepavojingas, tėra pavojingas mitas.
„Pačioje pradžioje daugiausiai sirgo suaugę. Buvo įvestas karantinas, niekas nemigravo. Neveikė mokyklos, viskas vyko nuotoliniu būdu, todėl užsikrėtimai buvo mažesni. Be to, matome, kad delta atmaina paveikė jaunesnio amžiaus žmones.
Tačiau su infekcijomis taip būna. Net ir gripu kurį laiką daugiau užsikrečia suaugę žmonės, bet kas kiek laiko išryškėja tipas, kuris užkrečia daugiau jaunesnius gyventojus“, – teigia D. Varaškevičius.
Specialisto teigimu, paprastai vaikų gydymas užtrunka mažiau nei suaugusiųjų. Vidutiniškai, jei vaikas serga ne itin sunkia forma, gydymas ligoninėje trunka apie penkias dienas. Tačiau jei vaikas serga sunkesne ligos forma, gydymas gali užtrukti nepalyginamai ilgiau.
Situacija stebina pačius medikus
Situacija Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriuje kelia nuostabą ir patiems medikams. Pirmadienio duomenimis, čia gydomas tik vienas COVID-19 sergantis vaikas – kūdikis. Jo būklė įvardijama kaip vidutinio sunkumo.
Skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė pastebi, kad paprastai skyriuje kasdien būna gydomi šeši pacientai. Toks tuščias skyrius nebuvo jau kurį laiką.
„COVID-19 sunkiai nuspėjamas. Tai atsispindi bendrojoje epidemiologinėje situacijoje. Mažėja ir sergančių suaugusiųjų skaičius. Kaip bus po kelių savaičių – sunku pasakyti. Tačiau skaičiaus, kad turėtume vieną pacientą, turbūt nematėme nuo vasaros. Tai nereiškia, kad viskas baigėsi. Galbūt rytoj jau bus aštuoni – sunku pasakyti“, – tv3.lt komentuoja I. Ivaškevičienė.
Specialistė sako, kad lyginti, kas serga lengviau – vaikai ar suaugusieji – netikslinga. Vis dėlto pastebima viena tendencija, su kuo susiduria skyriuje nuo COVID-19 gydomi vaikai. Jei sirgdamas COVID-19 vaikas užsikrečia dar viena infekcine liga, jo būklė paprastai tampa žymiai prastesnė ir tokius vaikus neretai tenka perkelti į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
„Kai buvo griežtas karantinas, buvo labai sumažėję visų kitų infekcinių ligų. Tada vaikai neužsikrėsdavo keliomis infekcijomis vienu metu. Dabar, kai jie eina į kolektyvus, mokyklas ir darželius, labai dažnai matome mišrias infekcijas – COVID-19 plius kitos virusinės infekcijos. Tai lygu daug sunkesnei būklei.
Turėjome nemažai tokių vaikų. Tai buvo visiškai kitoks vaizdas, nei buvome įpratę matyti pandemijos pradžioje arba tuo metu, kai laikėmės griežtų karantino sąlygų“, – sako I. Ivaškevičienė.
Išskiria vaikams būdingus simptomus
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pirmadienio duomenimis, yra gydomi trys vaikai. Nei vienas iš jų nėra gydomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
„Vaikų amžius – 11 m., 16 m. ir 17 m. amžiaus paaugliai. Per savaitgalį tris vaikus konsultavome ir išleidome gydytis ambulatoriškai“, – tv3.lt komentuoja ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorė dr. Margarita Valūnienė sako, kad ligoninėje gydomi vidutine ar sunkia COVID–19 ligos forma sergantys vaikai.
Lyginti, ką paprastai yra sunkiau išgydyti – vaikus ar suaugusiuosius – ligoninės specialistai neskuba. Sunkiai sirgti gali bet kurio amžiaus žmonės.
„Jų sirgimo klinika panaši į suaugusiųjų – plaučių uždegimas, pneumonija, karščiavimas, kosulys, dusulys, beprasidedantis kvėpavimo nepakankamumas.
Galima pastebėti, kad dažniau negu suaugusiems, šalia pagrindinių simptomų pasireiškia gastroenterinė simptomatika – vėmimas, viduriavimas, pykinimas“, – rašoma ligoninės pateiktame komentare.
Nuo COVID-19 mirė vaikas
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusį savaitgalį paskelbta apie tai, jog rudenį nuo COVID-19 Lietuvoje mirė vaikas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad po šios mirties inicijuojamas tyrimas dėl galimai netinkamos paslaugų kokybės.
Ministerija pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti tyrimą dėl paslaugų kokybės ir atitikimo norminiams aktams, taip pat tikslinasi aplinkybes, dėl ko užtruko teismo ekspertizės išvados.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo registruota pirma vaiko mirtis nuo koronaviruso. Tai šeštadienį vėlai vakare savo „Facebook“ paskyros įraše patvirtino ir Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis.
Anot jo, vaikas mirė rugsėjo mėnesį, tačiau tikslią mirties priežastį dar turėjo nustatyti Valstybinė teismo medicinos tarnyba.
„Kitaip tariant, tas vienerių metų amžiaus vaikas mirė ne tik turėdamas teigiamą COVID testą, bet teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad jo pagrindinė mirties priežastis buvo COVID“, – rašė J. Bačelis.
Respublikinės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Eglė Lysovienė LRT teigė, kad rugpjūčio 31-ąją mama su vaiku kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių dėl laringito. Pasak jos, tuo metu nebuvo informacijos, kad jis galėjo sirgti COVID-19 ir buvo išleistas gydytis namo.
Vaikas mirė kitą dieną – rugsėjo 1-ąją.
Iki šiol jauniausio žmogaus mirtis buvo registruota 20–29 metų amžiaus grupėje.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 91 žmogus – keliomis dešimtimis mažiau, nei buvo prieš parą.
67 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1142 žmonėms.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 80-ies metų žmonės, trims murusiesiems buvo per 70-imt, dviem – per 60-imt metų. Dar po vieną mirusį žmogų priklausė 90–99 ir 40–49 metų grupėms.
Pilnai paskiepytas buvo vienas iš jų – vyresnis nei 80-ies metų žmogus.
Iš beveik 7 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 545. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,2 tūkst. mirčių.
