Antarktidoje – netikėti pasikeitimai
Kaip praneša Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras, šiais metais aplink Antarktidą esantis jūros ledas pasiekė savo kasmetinį maksimumą daug anksčiau nei vidutiniškai, rugpjūčio 31dieną, ir nuo to laiko ledo kiekis mažėja labai dideliu greičiu. Toks reiškinys lėmė naują rekordą, per visą palydovinių stebėjimų laikotarpį, lapkričio mėnesio ledo kiekis niekada nebuvo mažesnis.
Šių metų lapkričio mėnesio ledo kiekis siekė daugiau nei 14mln. km². Tai buvo 1 mln km². Mažiau, nei 1986 metais, kai buvo pasiektas ankstesnis rekordas, tuomet ledo buvo užfiksuota daugiau nei 15 mln., km².
VU seminaro „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr. Arūnas Bukantis minėjo, kad ši naujiena yra metų sensacija, kuri dabar yra dėmesio centre ir yra analizuojamos priežastys, kaip galėjo įvykti jog ledų plotai aplink Antarktidą, Antarktikoje, kurie iki šiol augo staiga ištirpo. „Buvo galvota, kad Antarktida yra klimato sistemos stabilumo garantas, stabiliai laikėsi ir temperatūra, tačiau Antarktyje ištirpo 2 mln. km², ledo“.
Kaip praneša NASA, jūros ledas supantis Antarktidą palydovais pradėtas stebėti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Kodėl taip nutiko?
Antarktikoje nuolat stebėti teigiami ledo prieaugio rezultatai šiemet pranyko, mokslininkai suka galvas kokia galėtų būti to priežastis ir kaip bus toliau.
„Dabar yra didžiulis susirūpinimas ar ši tendencija laikysis toliau, ar tai yra atsitiktinis vienų metų reiškinys, dėl vandens cirkuliacijų pasikeitimo. Tačiau tai yra kardinalus įvykis, o tai gali gerokai paveikti viso pusrutulio ir visos žemės temperatūrą ir tolimesnes klimato kaitos tendencijas“, – kalbėjo prof. dr. A. Bukantis.
Kas bus toliau?
Tikėtina, kad šie šilumos kiekiai, kurie turėtų būti padengti ir saugomi lede dabar iškeliauja į atmosferą ir bus panaudojami kokiems nors anomaliems orams formuotis, nes klimato kaitos požymiai ir yra didėjantis ekstremalių reiškinių kiekis.
“Dar vienas klimato kaitos rodiklis yra ekstremalūs įvykiai, nes mes tikriausiai nepajusime to lėto temperatūros kilimo, po vieną dešimtąją į metus, tačiau ekstremalūs įvykiai, tokie kaip sausros, potvyniai, audros, jie pasidarė labai dažni ir jų daromi nuostoliai auga akyse. Nuo dvidešimto amžiaus pradžios, paskutinieji dešimtmečiais kelis kartus išaugo ir potvynių, ir sausrų, ir audrų, o tai yra didžiulius nuostolius nešantys reiškiniai“, – kalbėjo prof dr. A. Bukantis.
