Porą dešimtmečių besitęsianti televizijos karjera aktorių Gintarą Mikalauską atvedė į LNK – čia jis pradėjo vesti naują kriminalinę laidą „Byla“. Tai – viena iš trijų šio rudens aktoriaus premjerų.
- Šį rudenį Jūsų laukė net trys naujienos – darbas naujojoje LNK laidoje „Byla“, vaidmenys miuzikle „Mieloji Čariti“ ir spektaklyje „Viskas priklauso nuo paros laiko“. Ar jas galima palyginti?
- Kiekviena jų man buvo iššūkis. Kriminalinė laida „Byla“ – naujas ir sudėtingas žanras, visas tas neigiamas istorijas turi „perleisti“ per save ir žiūrovams papasakoti suprantamai, neperspausti. „Mieloji Čariti“ premjeroje tenka dainuoti su muzikinio teatro dainininkais, kas man, dramos aktoriui, nėra paprasta, juolab Oskaro partija yra skirta aukštam balsui, ne tokiam, kaip mano. Spektakliui „Viskas priklauso nuo paros laiko“ teko ruoštis ekstremaliomis sąlygomis – kai iki premjeros liko vos porą savaičių. Spektaklis pastatytas pagal M. Duras kūrybą, jame veikia tik trys veikėjai – ji, jis ir jos meilužis.
- Ar gyvenime buvo tokių situacijų?
- Visada vengiau! Jei bręsdavo tokia situacija, keisdavau žmoną (juokiasi). Pirmą kartą, kai vedžiau, buvau labai jaunas: mano vyriausiajai dukrai jau 29-eri. Kita dukra gimė kitoje santuokoje, kai jau buvau per trisdešimt. Lyg ir subrendęs, bet, deja, vėl likau vienas. Ilgai maniau, kad nebevesiu. O dabar esu penkerius metus laimingai vedęs. Žmona sako: „Nusiramink, skyrybų negausi“ (juokiasi).
- Esate laimingai vedęs?
- Argi galiu pasakyti kitaip? Juk ji skaityt moka (juokiasi). Susipažinome su Jūrate prieš dešimt metų, ji specialiai dėl manęs atvažiavo į Vilnių iš Klaipėdos. Visi sako, kad su ja esu atjaunėjęs. Ji – graži, bet ir kieta, žemaitė, juk Žemaitijoje - matriarchatas. Mano dukra dvyliktokė, o Jūratės – vienuoliktokė, tuoj išeis iš namų, ir liksime dviese.
- Gal reikėtų pagranduko?
- Neskubinkit įvykių. Prisižadėsiu spaudoje, paskui ji man atvers interviu – ir sakys: prašom, organizuok. Sykį prisikalbėjau spaudoje, pasakodamas, kaip moku konservuoti agurkus ir kepti kepsnius. Pareinu iš darbo, žmona ir klausia: kur mano marinuoti agurkai, kur mano kompotai ir uogienės, kur mano kepsniai? O kai įsisukau į darbus, laiko virtuvei visiškai neliko: grįžtu tik pernakvoti.
- Tai pagrandukui organizuoti laikas kaip ir tinkamas...
- Tik prieš tai reikia stipriai pavalgyti (juokiasi)... Vaiką auginti – nelengvas dalykas.
- Savo mažėlę Augustą vienas užauginote nuo penkerių.
- Nepradėsiu girtis, bet įdėjau į ją visą savo širdį, visą supratimą, dariau taip, kaip mokėjau. Jos mama buvo toli, mergaitė maža, pažeidžiama, sirgo labai. Tiesa, nebuvau vienas, su manim gyveno mano močiutė, kai prireikdavo, buvo šalia krikšto tėvai, dėdės, tetos ir jos abi močiutės. Ne vienas negyvenamoje saloje juk buvau su dukra.
- Ar jaučiate sunkmetį?
- Šis ruduo tikrai darbingas. Pastaruoju metu numečiau penkis kilogramus – čia dėl darbo tempo. Neturiu kuo skųstis: vedu renginius, dirbu teatre, televizijoje, garsinu reklamas. Reikia tik pasaugoti sveikatą. Aktoriaus profesija – sudėtinga. Kai stovi už scenos ir drebi iš baimės kaip epušės lapas, pagalvoji: na, ir keista ta profesija. Bet kai nuaidi plojimai, į spektaklius renkasi pilnos salės žmonių, supranti, kokias gražias gyvenimo akimirkas ta profesija dovanoja.
