Portalo tv3.lt skaitytojas pasidalijo restorano „Talutti“ čekiu.
Trys dienos patiekalai atsiėjo beveik 19 eurų, dar papildomai 2,45 euro teko susimokėti už 0,5 l vandenį su vaisiais.
„Kodėl lankytojams tenka mokėti už stalo vandenį? Juk tai paprasčiausias vanduo iš čiaupo, kurį kavinės ir restoranai paskanina citrina ar kitais vaisias, daržovėmis. Normalu, kad valgant norisi dar ir atsigerti, tačiau kodėl tenka mokėti už vandenį“, – klausė vyras.
Jis stebėjosi ir vandens kaina.
„Beveik tiek pat kainuoja sultys, kiti gaivieji gėrimai ar stalo vanduo. Už litrą vandens toje pačioje kavinėje tenka mokėti jau beveik 4 eurus. Taigi vien už 100 litrų vandens restoranas uždirba jau 400 eurų, o kur dar patiekalų kainos, kurios vis auga“, – skaičiavo vyras.
Anot jo, dabar kiekvienas žmogus su savimi nešiojasi gertuvę.
„Tačiau juk negalima savo vandens gerti restorane, būtina jį pirkti“, – piktinosi vyras.
Kaina didelė, nes vanduo paskanintas vaisiais?
Restorano „Talutti“ atstovai portalui tv3.lt pateikė trumpą komentarą. Anot jų, už stalo reikia mokėti, nes jis su vaisiais ir uogomis.
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, kad už vandenį reikia mokėti, todėl kavinės ar restoranai ir nepilsto nemokamai.
„Juk restoranas negauna dykai vandens, jis turi už jį mokėti, taip pat reikia mokėti ir atlyginimą padavėjui, kuris tą vandenį atneša lankytojui. Galiausiai, juk indų plovėjui mokama už stiklinės plovimą. Iš to ir susideda stalo vandens kaina“, – komentavo E. Šiškauskienė.
Anot jos, kiekvieno restorano savininkas renkasi, kaip apmokestinti vandenį.
„Būna, kad restoranų ar kavinių, kur stalo vanduo yra nemokamas. Kitose vietose yra kranelis, kur pats žmogus įsipila vandens. Tada belieka tik išplauti stiklinę, o savininkui susimokėti sąskaitas už vandenį.
Būna, kad restoranuose vandens nemokamai duoda ne tik lankytojams, bet ir jų augintiniams. Taigi, kiekviename restorane gali būti skirtingai apmokestinamas vanduo“, – pastebėjo maitinimo įstaigų atstovė.
Kada vanduo galėtų būti patiekiamas nemokamai?
Vis tik E. Šiškauskienė atkreipė dėmesį, kad užsisakius maisto, vanduo lankytojams galėtų būti patiekiamas nemokamai.
„Tai būtų logiška. Jeigu žmogus valgo, jam turėtų būti pasiūloma atsigerti vandens.
Kitais atvejais nemokamų dalykų tiesiog nėra, juk viskas kainuoja“, – sakė pašnekovė.
Ji pažymėjo, kad politikai žmonėms suteikė lūkestį, kad stalo vanduo turėtų būti nemokamas. E. Šiškauskienė prisiminė ir užpernai siūlytą įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo norima įpareigoti maitinimo įstaigas žmonėms nemokamai duoti stalo vandens. Tačiau šis siūlymas Seime buvo atmestas.
Ji irgi nepritarė tokiam politikų siūlymui.
„Ką reiškia nemokamas vanduo? Dabar įsivaizduokite, kad turiu restoraną ir pradėtų į jį eiti žmonės, kurie norėtų atsigerti nemokamai vandens. Juk aš už vandenį turėčiau mokėti. Be to, juk žmonės geria vandenį iš stiklinių ar taurių, kurias reikia išplauti. O indų plovėjui yra mokamas atlyginimas. Todėl nelabai suprantu, kaip tas vanduo galėtų būti nemokamas.
Apskritai, kaip galima kitam žmogui liepti dalinti labdarą? Tai tada gal ne tik vandens reikėtų duoti žmonėms nemokamai, bet ir duonos ar dienos pietus“, – klausė E. Šiškauskienė.
