Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga.
„Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje. Tinklo savininkė, bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė pasakoja, kad pagrindinė to priežastis – pablogėjusi ekonominė aplinka.
Restoranai: privalome kelti kainas
„Minimalaus darbo užmokesčio didėjimas, PVM padidinimas iki 21-o procento. Lygiagrečiai iš kitos pusės spaudimas – sumažėjęs vartojimas. Natūralu, kad, jeigu nori kažką išsaugoti, turi koncentruotis ir palikti mažiau“, – paaiškino Odeta Bložienė.
Iki šių metų pradžios maitinimo sektorius galėjo naudotis lengvatiniu 9-ių procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifu, kurį valdžia buvo įvedusi dėl Kovido pandemijos.
„Nemažai restoranų yra sukaupę skolų iš pandemijos laikų, nes atidėti visi mokesčiai niekur nepasidėjo ir jų mokėjimas buvo išdėliotas per 5 metus. Tie penki metai dar nepraėjo, visi dengia skolas. Ir tas skolas dengia ne iš kažkokių viršpelnių“, – pridėjo restoranų vadovė.
Verslo savininkė pasakoja, kad dėl išaugusių kaštų šiemet teko kelti kainas nuo 7 iki 10 procentų, sprendimų turėjo ieškoti ir kiti verslininkai.
„Nuo sausio mėnesio mes peržiūrėjom porcijų dydžius ir kainas. Tikrai pakoregavome, pakeitėme iš karto. Pas mus kai kurios kainos net ir nukrito euru, nes sumažinom porciją daugiau. Jeigu, pavyzdžiui, 3 dideli mėsos gabalai įeina, liko, pavyzdžiui, 2“, – kalbėjo „Local pub“, „:BELIKE taproom“ savininkas Vidmantas Čičelis.
Gyventojai taupo
Verslas neslepia, kad gyventojai pastebėjo pokyčius – į didesnes kainas atsakė didesniu taupymu.
„Ką tikrai galim pastebėti, kad mažiau valgo. Jeigu ateina į barą, dažnai būna pavalgę jau“, – pabrėžė V. Čičelis.
Ir oficiali Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad gyventojai kavinėse, restoranuose, valgyklose išleidžia mažiau.
Šių metų sausį verslas skaičiavo vidutiniškai 7-iais procentais nukritusią apyvartą, lyginant su praėjusių metų sausiu. Per metus maždaug dešimtadaliu pabrango restoranų, kavinių, valgyklų paslaugos.
Kalbinti miestiečiai patikino, kad kainų padidėjimą pastebi:
„Bendrai kainų padidėjimas yra toks 10–15-a procentų. Kai išbrangsta, mažiau žmonių gali sau leisti pietauti, vakarieniauti. Darosi baisu, kai kur priartėjam, kai kur aplenkiam pakankamai brangias pasaulio šalis.“
„Šiek tiek didesnė problema. Aš, pavyzdžiui, jau mažiau vaikštau į kavines, labiau praleidžiu laiką namie.“
„Jeigu valgai mokyklos valgyklose, tai dar užtenka algos, bet jeigu mieste, tai valgyklų kainos jau panašėja į restoranų kainas.“
„Verslininkų gobšumas iš esmės yra susijęs su tuo, kiek žmonės gali pakelti arba negali pakelti tų kainų. Iki praeitų metų pabaigos mes matėme tikrai įspūdingą restoranų ir kavinių apyvartos augimą. Tai reiškia, kad tos aukštos kainos buvo gerai toleruojamos vartotojų, bet atėjo laikas, kai infliacija sulėtėjo ir netgi tie gyventojai, kurie sau gali leisti valgyti kavinėse ir restoranuose, šiuo metu prioritetizuoja savo santaupų atstatymą“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai: kainos neatitinka atlyginimų
Pasak ekonomistų, vidutinės maitinimo įstaigų paslaugų kainos Lietuvoje dar nėra pačios aukščiausios, tačiau per didelės lietuvių gaunamoms algoms.
„Ką rodo oficialūs duomenys, kad kainų lygis maitinimo įstaigose yra apie 80 procentų Europos Sąjungos vidurkio. Akivaizdu, kad pajamos nėra 80 procentų Europos sąjungos vidurkio“, – kalbėjo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
O dalyje populiarių turistinių užsienio valstybių galioja mokesčių lengvatos. Dėl to ten kainos gali būti ir mažesnės nei Lietuvoje.
„Tikrai yra daug šalių, kur maitinimo paslaugoms yra taikomas lengvatinis tarifas ir apkritai yra daugiau šalių, kuriuose taikomas lengvatinis tarifas. Visose Pietų Europos šalyse yra lengvatinis PVM tarifas, bet ten nemažai siejama su tuo, kad ten yra daug turizmo ir dažnu atveju pusę pajamų sudaro turistai“, – pabrėžė T. Povilauskas.
Restoranai: siekiame išgyventi
Verslininkai pasakoja, kad šiuo metu siekia ne uždirbti, o išgyventi. Prognozuoja, kad dalis restoranų bankrutuos. Esą Kauno senamiestyje šiemet jau užsidarė 4-ios maitinimo įstaigos.
„Apyvartos yra kritusios 30 procentų. Situacija tik blogės, nes vartojimas mažėja, stoja, kažkokie specifiniai gal išliks, kur yra vienas. <...> Šitame sektoriuje uždirbti yra pakankamai sudėtinga, jeigu pasižiūrėtumėm, nes maksimalus pelningumas yra 5–7 procentai“, – tikino „Burokėlis ir krapas“ direktorė O. Bložienė.
„Yra apie 10 procentų apyvartos kritimas. Preliminariai įmonės sugeneravo apie kelis procentus mažiau apyvartos nei praėjusių metų vasarį“, – skaičiavo Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Eglė Ližaitytė.
Ir pridūrė, kad nėra iš ko mažinti paslaugų kainų.
„Vietos mažinti tikrai nėra, čia galiu duoti ranką nukirsti: žaliavos pabrangusios, elektra, dujos pabrangusios. Kai kurie dar turi fiksuotas aukštas kainas. Mes turime sumažėjusį turistų srautą, mes tiesiog neturime, kas ateina į restoranus“, – kalbėjo O. Bložienė.
Pasak ekonomistų, dar ankstoka kalbėti apie restoranų bankrotų bangą. Esą iki vasaros situacija gali normalizuotis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
