Buvęs sovietų milicininkas Zigmantas Dubosas, kuriam dabar yra 80 metų, už Lietuvos gyventojos ištrėmimą į Sibirą pasiųstas kalėti 5 metus atviroje kolonijoje.
Tokią bausmę nuteistajam penktadienį skyrė Lietuvos apeliacinis teismas. Po šio teismo sprendimo nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo ir nuteistasis gali būti išgabentas atlikti bausmės, jei nepateiks prašymo sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pagal naują nuosprendį senukas turės apsigyventi atvirojoje kolonijoje, kurioje nuteistieji yra laikomi be apsaugos, tačiau yra prižiūrimi; jei yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; turi pakankamai laisvės pasimatyti su artimaisiais, gauti siuntinius, skambinti telefonu, išvykti už kolonijos ribų gydymosi, darbo, ar mokymosi tikslais, vykti namo atostogų ir pan.
Nuosprendį per tris mėnesius šalys dar gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Iki šiol Z.Dubosas buvo nubaustas švelnia bausme - šiemet vasario 15 dieną Kauno apygardos teismas Prienų rajono gyventojui nuosprendžiu teismas skyrė laisvės apribojimą 2 metams ir įpareigojo nuo 22 iki 6 val. būti namuose, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti kavinėse, restoranuose, pasilinksminimo vietose bei du kartus per mėnesį atsiskaityti bausmės vykdymą prižiūrinčiai institucijai.
Tačiau nuosprendį aukštesnės instancijos teismui apskundė prokuratūra, reikalaudama nuteisti trėmėją 8 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Už okupuotos valstybės civilių asmenų trėmimą Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų.
Nuosprendį apskundė ir nuteistasis - jis prašė, kad Apeliacinis teismas padarytų išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esą vykdė teisėtą įsakymą, nes nepaklusus jam būtų grėsęs karo tribunolas. Nuteistasis prašė atsižvelgti, kad įvykio metu buvo jauno amžiaus, nesuprato politinės situacijos.
Skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį ir Z.Dubosui už dalyvavimą 1949 metais ištremiant moterį vietoj anksčiau skirtų 2 metų laisvės apribojimo paskyrė laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad pakeisdamas Z.Dubosui anksčiau skirtą bausmę, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl už nusikaltimą paskyrė švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Z.Duboso atžvilgiu skirti švelnesnę bausmę nebuvo pagrindo, kadangi nenustatyta tam būtinų švelninančių aplinkybių ir sąlygų visumos.
Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nors nuteistasis rūpinasi visiškai neįgalia žmona, pora turi vaikų, kurie gyvena Lietuvoje ir galės pasirūpinti motina. Švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę galima skirti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis yra vienintelis, kuris galėtų pasirūpinti kitu asmeniu.
Teismas pažymėjo, kad Z.Dubosas okupacinės valdžios struktūrose dirbo ir po įvykdyto trėmimo dar 4 metus. Tai, anot teismo kolegijos, rodo nuteistojo pasirinkimą vykdyti okupacinės valdžios nurodymus.
Individualizuodamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, po to daugiau nenusikalto, charakterizuojamas teigiamai, serga širdies ligomis.
Prokuratūros prašytos 8 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose Apeliacinis teismas neskyrė, nes griežtesnė bausmė dėl sveikatos būklės nuteistajam sukeltų fizines kančias.
Bylos duomenimis, 1949 metais, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, Kaišiadorių apskrities vidaus reikalų Rumšiškių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, Z.Dubosas kartu su kitais milicijos darbuotojais dalyvavo sulaikant 26 metų moterį, kuri vėliau buvo išvežta į Sibirą. Tremtyje ji praleido 10 metų.
Jauna moteris gyveno tuometinėje Rumšiškių apylinkėje, Grabučiškių kaime. Jos mama ir brolis jau buvo ištremti, gimtinėje ji buvo likusi su tėvu.
1949 metų kovo pabaigoje ginkluoti pareigūnai naktį apsupo sodybą ir nušovė jos šeimininką J.J.
Po to, kai tėvas buvo nušautas, dukra buvo sulaikyta milicininkų ir pasmerkta tremčiai.
Z.Dubosas teisme kaltas prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaišiadorių rajono gyventoja išgyveno tremtį ir sugrįžo į Lietuvą. Ji davė parodymus trėmimo bylą tyrusiems teisėsaugos pareigūnams.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija pasirašė Molotovo - Ribbentropo paktą - juo Lietuva atiteko Maskvai, vėliau buvo okupuota, o daugelis šviesiausių Lietuvos žmonių buvo ištremti į Sibirą ar priverstinai pasitraukė iš Lietuvos.
1940-1941 metais ir 1944-1953 metais sovietinių okupantų vykdytų trėmimų metu į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas iš Lietuvos buvo ištremta mažiausiai 29923 šeimų, nemažai žmonių mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
