Pats Karteris augo vaikų globos namuose, nes jo tėvai turėjo problemų su alkoholizmu. Jis ir jo devyni broliai bei seserys buvo padalinti į skirtingus globos namus, kas, jo teigimu, buvo dar skaudesnis dalykas nei paėmimas iš tėvų.
Robertas suaugo, pradėjo savarankišką gyvenimą, tačiau visada norėjo padėti vaikų globos namuose augantiems vaikams. Todėl jis juos lankydavo ir net globodavo, kol vaikus kas nors įsivaikindavo arba susigrąžindavo biologiniai tėvai.
Kartą jis ir pats buvo apsisprendęs įsivaikinti vieną mažą globojamą berniuką, tačiau jis buvo grąžintas biologinei mamai. Po to Karteriui atsigauti buvo itin sunku:
„Kai jis grįžo namo, man labai skaudėjo širdį, nors ir žinojau, kad jis bus laimingas augdamas su tikra mama, kuri susitvarkė savo gyvenimą.“
Priėmė globoti tris brolius
Kurį laiką Robertas nusprendė pailsėti nuo globos ir atsigauti emociškai, tačiau 2018 metų gruodžio mėnesį sulaukė skambučio iš socialinės darbuotojos. Ji pasakė, kad yra trys berniukai, kuriems laikinai, trims mėnesiams, reikėtų pagyventi su globėjais. Žinoma, Karteris negalėjo pasakyti ne.
Taip trys broliai atsidūrė jo namuose. Pamažu vyriausiasis berniukas pradėjo atsiverti ir papasakojo, kad turi dvi seseris. Tada Karteris susisiekė su socialine darbuotoja ir sužinojo, kad berniukai iš tikrųjų turėjo dvi vyresnes seses.
Vyras žinojo, kaip skaudu būti atskirtam nuo savo brolių ir seserų, todėl padarė viską, kad suorganizuotų jų susitikimą. Taip po kelių mėnesių visi vaikai – 10-metė Marionna, 9-metis Robertas, 8-metė Makayla, 5-metis Giovani ir 4-metis Kiontae buvo kartu. Jie apsikabinę verkė, o po to žaidė.
„Tada aš supratau, kad visus juos įsivaikinsiu“, – insider.com sakė Karteris.
Tiesa, iš pradžių įvaikinimo agentūra jaudinosi, kad Karteris yra per jaunas priimti visus penkis vaikus, tačiau kiek daugiau nei po metų, spalio 30-tąją, Karteris oficialiai tapo jų tėčiu.
Tapo pavyzdžiu kitiems
Nepaisant tokios didelės šeimos, Karteris sako, kad apsipratimas su tėvystė buvo lengvas, mat jie – puikūs vaikai.
Tiesa, vyras turėjo tam tikrų rūpesčių dėl dviejų mergaičių auginimo. Tačiau jis kreipėsi į seseris, norėdamas sužinoti patarimų, kaip kalbėti apie mėnesines, problemas su draugais ir kitus mergaitiškus dalykus.
Labiausiai Karterį nustebino tai, kad jo penkių vaikų įsivaikinimas itin paplito. Jam skambino įvairios žiniasklaidos priemonės iš visos šalies. Dar svarbiau, pasak jo, kad globos namai, su kuriais jis bendradarbiavo, sakė, kad jų telefonai netilo nuo žmonių, norinčių tapti globėjais.
„Esu laimingas, kad galiu padėti suvokti, jog mums reikia globėjų, – sakė Karteris. – Net jei tai ir sustos čia, kur yra dabar, aš džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti, įkvėpti ir išmokyti kitus žmones.“
