„Galutiniai referendumo rezultatai – 96,6 proc. už!“ – jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“ kitą dieną po ginčijamo balsavimo, kurio teisėtumą pripažįsta tik Rusija ir kuris išprovokavo didelę tarptautinę diplomatinę krizę.
10 val. 23 min. Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo referendumo dalyvių, skelbia Komisija
Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.
Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.
„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyviai (96,77 proc. balsavusiųjų)“, – nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonės, arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės – 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai – 0,72 proc.“, – sakė M.Malyševas.
Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.
Vakarų valstybių lyderiai pasmerkė separatistinį referendumą Kryme ir pirmadienį ketina aptarti ekonomines sankcijas Rusijai.
Ukrainos naujoji vyriausybė šį plebiscitą pavadino Maskvos surežisuotu "cirku".
Pirmadienį Krymo parlamentas renkasi į posėdį, kuriame ketina oficialiai paprašyti Maskvos aneksuoti Ukrainai priklausantį pusiasalį. Vėliau pirmadienį Krymo įstatymų leidėjų delegacija vyks derybų į Maskvą, „Twitter“ parašė premjeras.
10 val. 09 min. Rusija sieks skubiai priimti teisės aktus, leisiančius prisijungti Krymą
Rusijos parlamento žemieji rūmai priims teisės aktus, leisiančius Krymui „artimiausioje ateityje“ tapti šios šalies teritorija, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną įstatymų leidėją.
Sekmadienį Kryme vykusio prieštaringo vertinamo referendumo neoficialūs galutiniai rezultatai rodė, kad prisijungimui prie Rusijos pritaria 96,6 proc. dalyvių, tačiau dėl to balsavimo santykiai tarp Vakarų ir Rytų pasiekė žemumas, neregėtas nuo Šaltojo karo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.
„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.
Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.
Krymas pirmiausia turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.
Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.
Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.
„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rossiya 24“.
09 val. 36 min. Rusijos žiniasklaida giria Krymo referendumo rezultatus
Rusijos žiniasklaida pirmadienį sveikino Krymo referendumo rezultatus – sprendimą atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
„Krymas grįžta į Rusiją“, – parašė provyriausybinis, dideliu tiražu leidžiamas laikraštis „Komsomolskaja pravda“.
„Krymas skiriasi su Ukraina“, – skelbia dienraštis „Moskovskij komsomolec“.
„Kam nors tai gali nepatikti, bet mes džiaugiamės“, – vieno rinkėjo žodžius pirmajame puslapyje cituoja „Izvestija“, šalia išspausdinęs besišypsančių ir plojančių krymiečių nuotrauką.
„Vakar Krymas pasirinko: jis nori būti Rusijos dalis“, – parašė oficialus vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.
Net 96,6 proc. rinkėjų Kryme, kur gyvena daugiausia rusakalbiai, balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos, rodo galutiniai sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai.
Krymą Ukrainai 1954 metais „padovanojo“ tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.
Vakarai ir Kijevo valdžia šį referendumą vadina neteisėtu.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Krymo, kuriame nuo 18-ojo amžiaus pabaigos yra dislokuotas rusų Juodosios jūros laivynas, gyventojai turi teisę į apsisprendimą.
Pagrindinis Rusijos opozicinis laikraštis „Novaja gazeta“, regis, yra vienintelis nesutinkantis balsas – jis pirmajame puslapyje išspausdino tūkstančių demonstrantų, kurie savaitgalį Maskvoje protestavo prieš Rusijos įsikišimą Kryme, nuotrauką.
Po Ukrainoje tris mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų, kurie nuvertė promaskvietišką prezidentą ir į valdžią iškėlė provakarietišką komandą, Kremlius nusiuntė į Krymo pusiasalį savo pajėgas.
Krymo gyventojai nerimauja dėl ateities po separatistinio referendumo
Krymo gyventojams pirmadienį išaušo rytas, žadantis neaiškią ateitį po referendumo, kuriame buvo nubalsuota už prisijungimą prie Rusijos – šis procesas gali lemti ištisus mėnesius ekonominės sumaišties ir teisinio vakuumo.
Sekmadienį nutilus Rusijos himnui Krymo gatvėse, kuriose buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, vietos gyventojai pradeda blaiviau galvoti apie balsavimo, kuris pavers jų regioną neaiškaus statuso teritorija, padarinius.
Krymas, kurio suverenumo nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, išskyrus Rusiją, dabar turėtų būti laipsniškai pereiti prie tiesioginio Rusijos valdymo, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip ir kada tai įvyks.
„Mėgstu laikytis savo įpročių, dienotvarkės. Tai mane šiek tiek baugina... Pažiūrėsime“, – sakė 70-metė Ana Ivanovna, balsavusi už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.
Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas ne kartą tikino gyventojus, kad perėjimas prie Rusijos valdymo bus paprastas. Jis numato jau nuo šios savaitės leisti maždaug šešis mėnesius naudoti Rusijos rublį kartu su Ukrainos grivinomis.
Tačiau Krymo gyventojai nėra dėl to tikri – pastaruoju metu bankus buvo užplūdę santaupas norintys atsiimti klientai, ypač Ukrainos nacionalinių bankų skyrius, kurie gali būti greitai uždaryti.
Krymas gauna iš Ukrainos elektrą, šildymą ir vandenį, todėl esminės paslaugos taip pat gali sutrikti, jeigu Kijevas padarys logiškas išvadas iš Krymo savarankiško apsisprendimo ir nutrauks tiekimą.
Bet kokiu atveju, galutinis sprendimas priklausys nuo Maskvos, kurios parlamentas dar nėra priėmęs įstatymo dėl užsienio šalių teritorijų prijungimo prie Rusijos.
„Apimti emocijų“
Atsiskyręs nuo Ukrainos, bet dar oficialiai neprisijungęs prie Rusijos, Krymas faktiškai veiks kaip nepriklausomas darinys, o A.Aksionovas sakė, kad regiono ekonomika šį laikotarpį lengvai atlaikys – padedant Maskvai.
Kitas svarbus klausimas – kokia ateitis laukia Ukrainos karinių bazių ir regione gyvenančių tūkstančių ukrainiečių kariškių. Tuo tarpu vietos totoriai, sudarantys apie 12 proc. iš maždaug 2 mln. Krymo gyventojų, baiminasi dėl savo saugumo.
Šioje musulmoniškoje bendruomenėje, vartojančiai tiurkų grupės kalbą, iki šiol gerai prisimenami masiniai totorių trėmimai, kuriuos Sovietų Sąjunga vykdė praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.
„Esu apimtas emocijų. Maniau, kad kitos šalys mus palaikys. Man liūdna dėl to, kas vyksta dabar, – sakė 28 metų totorius, pavarde Seitchalinas. – Mes buvome pradėję stotis ant kojų, nors niekas mums nepadėjo.“
Net karščiausi susijungimo su Rusija šalininkai pripažįsta, kad tolesnis Krymo kelias neaiškus, o A.Aksionovas sakė, kad oficialus atsiskyrimas gali užtrukti iki vienerių metų.
„Gyvenimas taip greitai nesikeičia. Reikės išspręsti daug techninių, politinių ir ekonominių klausimų“, – sekmadienį pažymėjo vienos Sevastopolio uostamiesčio balsavimo apylinkės pareigūnas Valerijus Medvedevas.
35 metų namų šeimininkė Natalija, baigusi teisės studijas ir auginanti du vaikus, sakė, kad gyvena apimta „nerimo“, tačiau nusiteikusi labiau optimistiškai.
„Tikiuosi šviesesnės ateities, – pareiškė ji. – Studijavau Ukrainos įstatymus, bet nesu nusiteikusi prieš išmokti kažką nauja. Manau, viskas išsispręs.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
