Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad dėl to, jog jo siūlomose Karo prievolės įstatymo pataisose numatoma galimybė jaunuoliui šaukimą atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją įteikti ne tik asmeniškai, bet perduoti jį kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nenumatyta imtis kokių nors sankcijų prieš tėvus, kurie nuspręs apie gautą šaukimą nutylėti.
Tokios nuostatos tikslingumu suabejojo konservatorius Vytautas Juozapaitis. Pabrėžęs, kad ne visi šauktiniai gyvena su tėvais, jis sakė, jog kiekvienas turi atsakyti už save ir klausė, kaip tai ketinama reglamentuoti turint galvoje, jog „egzistuoja toks teisės principas, kad prieš save ir savo artimuosius gali neliudyti“.
Tuo taip pat suabejojo ir Žaliųjų partijos lyderis Linas Balsys. „Kiekvienas žmogus pagal mūsų Konstituciją atsako už savo veiksmus. Perkelti prievolę kažkam kitam – tėvams, broliams, seserims, draugams – aš manau, iš esmės tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Negalima užkrauti kitam prievolės perduoti žmogui, pats žmogus turi gauti tą šaukimą“, – sakė jis.
Tačiau J. Olekas aiškino, kad tai bus ne kas nors daugiau, o tik „galimybė palikti šaukimą“. „Mes tiesiog įrašome įstatyme, kad yra tokia galimybė palikti tėčiui, mamai, bet jeigu tai nebus padaryta (nebus perduotas šaukimas – red. past.) niekas jų nebaus“, – pristatydamas siūlomas pataisas sakė jis.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir kitoms krašto apsaugos ministro siūlomoms Karo prievolės įstatymo pataisoms. Tarp jų ir tai, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), atsisakant ketinimų kviesti aukštųjų mokyklų absolventus iki 38-erių metų. J. Oleko pristatytame pataisų pakete taip pat numatytos jau anksčiau ministro minėtos galimybės tam tikrais atvejais atidėti tarnybą, o kai kada nuo jos ir atleisti ir kita.
Seimas Karo prievolės įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė. Toliau jos bus svarstomos skubos tvarka – jau ketvirtadienio posėdyje.