Fiktyvią įmonę įkūręs vyras buvo nuteistas kalėti ir suimtas teismo salėje.
Kaip pranešė teismas, nuteistasis A.K. nuo 2007 metų rugpjūčio 17 dienos fiktyviai įdarbino nuteistąją L.K. direktorę jo paties įkurtoje įmonėje Vilniuje. Įmonė jokios veiklos nevykdė, todėl A.K. ir L.K. sukčiavo valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, bei motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje. Apgaulės būdu buvo įgyta 22 tūkst. 368 eurai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
A.K. taip pat fiktyviai įdarbino nuteistąją V.Š. direktorės pavaduotoja. A.K. ir V.Š., pagaminę žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudoję, apgaulės būdu įgijo didelės vertės 26 tūkst. 446 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
Be to, A.K. minėtoje įmonėje vadybininke fiktyviai įdarbino J.L. Sukčiaujant apgaule buvo įgyta 16 tūkst. 494 eurai motinystės ir tėvystės pašalpų.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiami duomenys apie L.K., V.Š. ir J.L. įdarbinimą į jokios veiklos nevykdančią įmonę.
Vėliau moterys minėtos įstaigos teritoriniams skyriams teikė prašymus dėl ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo atitinkamai pagal fiktyvioje įmonėje gautas pajamas ir sumokėtus privalomus mokesčius bei įmokas. Tokia teisė gauti pašalpas remiantis įstatymu garantuojama tik įmonės darbuotojams, teisėtai ir realiai dirbantiems įmonėje.
Teismas nusprendė A.K. pripažinti kaltu ir skyrė 5 metus laisvės atėmimo bei 3 tūkst. 389 eurų baudą.
Teismas, įvertinęs, kad vyras praeityje ne kartą teistas, būdamas laisvėje dėl savo pavojingumo ir taikytos griežtos baudžiamosios atsakomybės darys naujus nusikaltimus, jam paskirtą kardomąją priemonę pakeitė į suėmimą. Nuteistasis buvo suimtas teismo salėje.
L.K., V.Š. ir J.L. teismas taip pat pripažino kaltomis ir skyrė laisvės atėmimo bausmes ir įpareigojo atlyginti padarytą žalą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.