Tradicinis dzūkų vasaros verslas šiemet paplito ir po kitus šalies regionus. Sunkmečiu bedarbiais likę gyventojai patraukė į miškus rinkti grybų ir uogų. Supirkimo punktai džiaugiasi didesniais nei bet kada pristatomais miško gėrybių kiekiais ir trečdaliu numušė supirkimo kainas.
Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, norintys užsidirbti grybautojai ir uogautojai iš pirkėjų miškų pakelėse ir turguose dar prašė praėjusio sezono kainų, tačiau vos tik pradėjo miško gėrybes supirkti supirkimo punktai, kainos smigo žemyn.
Į supirkimo punktus grybus ir uogas atnešančių žmonių uždarbis, palyginti su praėjusiais metais, sumenkęs beveik perpus. Grybautojas iš supirktuvės išeina vidutiniškai su 40-50 litų kišenėje, uogautojas - su 70-80 litų dienos uždarbiu.
Verslininkai sako, kad šiemet už kokybiškesnius grybus ir uogas būtų galima mokėti daugiau, tačiau kainas neva numušė ne tik didesnė pasiūla krašto viduje, bet ir eksporto rinkos.
Situaciją eksporto srityje sujaukė dar didesnis grybų derlius Baltarusijoje. Čia esant itin mažoms supirkimo kainoms baltarusiai grybauja ir uogauja dėl uždarbio, o šios šalies grybų ir uogų eksportuotojai, siekdami parduoti produkciją, itin pigiai ją tiekia Vakarų Europos šalims. Ten pat keliauja ir Lietuvoje surinkti grybai, uogos. Nenorėdami prarasti savo pirkėjų, kainas priversti mažinti ir Lietuvos grybų bei uogų supirkėjai, perdirbėjai, pardavėjai.
Reiktų sausros Baltarusijoje
LŽ pakalbintas bendrovės "Mėlynoji uoga" savininkas Vidmantas Budrikis, kalbėdamas apie šiųmetes grybų ir uogų kainų tendencijas, pyko, kad didžiausią įtaką kainų pokyčiams turėjo ne sunkmetis, o didesnis kaip niekada derlius Baltarusijoje. "Ten superka miško gėrybes labai pigiai, žmonės eina grybauti net gaudami mažai pinigų. Baltarusiai miškų derlių pardavinėja labai pigiai Europos rinkoje. Iki šiol grybų Lietuvoje buvo daug, dabar mažėja, nes sausa, bet supirkimo kaina nekils, nes dar neišparduota daugybė supirktų grybų. Jeigu sausi orai išsilaikys Lietuvoje ir artimiausiose šalyse, tik tuomet tikėtina, kad supirkimo kaina pakils", - padėtį aiškino V.Budrikis.
Pašnekovas pastebėjo, kad šiemet buvo daugiau norinčiųjų užsiimti miško gėrybių supirkimu iš gyventojų ir tiekti jas didesnėms įmonėms. Tačiau bendrovei nebuvo naudinga priimti naujų tiekėjų, todėl ji dirbo tik su senais, turinčiais darbo su miško gėrybėmis patirties. Patys supirkėjai taip pat sako, kad konkurencija tarp jų išaugusi, todėl uždarbis lieka mažas.
Geriau miške nei įmonėje
Tokio uogų derliaus kaip šiemet šalyje nėra buvę jau kone penkerius metus, todėl uogautojas gali jų per dieną pririnkti kur kas daugiau, LŽ pasakojo įmonės "Girios" direktorius Modestas Masevičius. "Nors prirenkama daugiau, deja, už tai gaunamas mažesnis atlygis. Palyginti su praėjusiais metais, uogų supirkimo kaina yra sumažėjusi apie 30 procentų. Litras mėlynių supirkimo punkte šiuo metu kainuoja apie 4 litus. Sunkmetis čia įtakos taip pat turėjo, nes dabar paklausus tik pigus produktas, brangią prekę šiais laikais itin sunku parduoti", - sako M.Masevičius.
Paklaustas, ar apsimoka už tokią kainą eiti uogauti, jis sako, kad norinčiajam užsidirbti kitos išeities nėra, kaip ir supirkėjui, kuriam kainą šiemet smarkiai diktuoja padėtis eksporto rinkoje.
"Grybų šiemet labai daug, liepos mėnesį voveraičių buvo prirenkama ypač dideliais kiekiais. Palyginti su praėjusiais metais, jų kaina nukritusi taip pat trečdaliu. Dabar supirkimo punktuose už litrą jau mokami 6 litai. Tačiau kai voveraičių buvo itin daug, jos buvo supirkinėjamos tik po 3 litus. Tada buvo metas, kai, užuot grybavę, gyventojai uogaudavo, nes buvo naudingiau. Nors grybautojų ir uogautojų miškuose netrūksta, tačiau į supirkimo punktus gėrybės nepristatomos. Žmonės jas bando brangiau parduoti pakelėse ar turguje", - sako M.Masevičius.
Kalbėdamas apie miško gėrybių perdirbimą, pašnekovas pasakoja, jog šiemet nors ir atsirado daugiau darbo jėgos, tačiau norinčių dirbti įmonėje ir užsidirbti vis tiek trūksta. "Daug žmonių atsiunčia darbo birža, bet jie nenori dirbti, sako: "Mums birža geriau moka." Arba mes juos priimam į darbą, o jie staiga pasirūpina nedarbingumo lapeliais. Įmonės veiklai tokie neapsisprendę darbuotojai labai kenkia. Tinkamų darbininkų mums trūksta. Nors įmonė nesiplečia, bet dar galėtume įdarbinti apie 10-15 žmonių, kuriems galėtume mokėti ne mažesnę kaip minimalią algą, o pastangas įvertinti ir didesniu atlygiu", - tikina pašnekovas.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
