Upeliais varvantis prakaitas, startas vidurnaktį ir dešimtys maratonininkių, savo pasirodymą baigiančios…invalido vežimėliuose. Tokia pirmą kartą Artimuosiuose Rytuose, spaudžiant 40-ies laipsnių karščiui, organizuojamo pasaulio lengvosios atletikos čempionato kaina.
Prieš kiek daugiau nei savaitę pasibaigusiose pirmenybėse Kataro šeichai sau pasidarė tikrą fejerverkų ir ryškių instaliacijų fiestą, tačiau mažai kreipė dėmesį į sportininkų sveikatą.
„Žiūrint iš šono, vaizdas gali būti kraupus. Kad tai ne varžybos, o kažkoks išgyvenimo iššūkis“, – sako ėjikas Marius Žiūkas.
Negana to, pirmenybių organizavimas apipintas korupcijos skandalais. „The Guardian“ laikraštis skelbia, kad prieš pat derybų pabaigą dėl organizavimo teisių buvo sumokėta puspenkto milijono Jungtinių Valstijų dolerių Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos marketingo vadovui Papa Massata Diack’ui, kuris yra visam gyvenimui nušalintas nuo veiklos su sportu ir dabar slapstosi Senegale.
„Sportas pirmiausia turėtų būti patogus sportininkams, patogus žiūrovams. Visi kiti kriterijai yra gerokai mažiau svarbūs. Kataras nėra patogus nei sportininkams, nei žiūrovams. Tai už pinigus nupirkti čempionatai“, – teigia sporto ekspertas Nerijus Kesminas.
Geriausiai tarp Lietuvos atstovų pasaulio lengvosios atletikos čempionate buvo pasirodęs kone labiausiai Dohos karštį kentęs sportinio ėjimo atstovas Marius Žiūkas. 20 km distancijoje lietuvis užėmė 11-ą vietą ir pasiekė ne tik geriausią karjeros rezultatą, bet ir apskritai geriausią tarp visos Lietuvos delegacijos šiose pirmenybėse. Jo teigimu, apie ambicijas gerinti asmeninį rekordą ar įvykdyti normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes nebuvo nė kalbos, o ir apskritai visi sportininkai jautėsi tarsi įmesti į balą.
„Daug sportininkų suklaidino, nes buvo labai neaišku kokiu tempu tau išvis startuoti. Niekas tokiomis sąlygomis nesitreniruoja ir nežino kaip kūnas atlaikys ar neatlaikys visą distanciją, pasirinkus tam tikrą tempą. Mįslė tokia buvo kaip reikia lėtai pradėti, kad tempas nenukristų distancijos pabaigoje“, – pasakoja M. Žiūkas.
„Man tų sportininkų iš tiesų labai gaila, kad tikrai nė vienam iš jų nepridėjo sveikatos, nei kokių didelių pliusų dalyvavimas tokiose sąlygose. Tai yra jiems didelis išbandymas ir didelė garbė tiems, kurie pasiryžo dalyvauti tokiomis sąlygomis“, – sako LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Lengvaatlečių aukų Katare nebuvo, tačiau šiuose, 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui statomuose stadionuose – jų jau tūkstančiai. Milžiniškos arenos kyla pasitelkus pigią imigrantų jėgą. Tačiau Kataras neprisiima jokios atsakomybės dėl jų mirčių alinančiame karštyje.
Informacija, kad šis vienas prestižiškiausių sporto renginių buvo nupirktas už kyšius, beveik oficiali – dar 2015 metais amerikiečių FTB pradėjo tyrimą dėl pinigų plovimo, sąmokslo ir kyšininkavimo futbolo čempionatus pardavinėjusioje FIFA organizacijoje. Tyrimas prasidėjo, kai teisę rengti pasaulio futbolo čempionatus neva laimėjo Rusija ir Kataras. Dabar jau nuteista 14 įvairaus rango sporto funkcionierių.
„Katare tai ten gerai, kad perkėlė į žiemą čempionatą, tai gal šiek tiek geriau bus. Jei vyktų vasarą, tai iki tol, kol numirtų pirmas sportininkas. Ten gali pas juos statybininkai iš Bangladešo ar Uzbekistano mirti tūkstančiais ir pasaulis apsimeta, kad viskas gerai ir taip turi būti. Bet jeigu kas nors nutiktų, pavyzdžiui, Cristiano Ronaldo ar Lioneli Messiui, būtų reaguojama visai kitaip“, – mano N. Kesminas.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius nėra linkęs komentuoti korupcijos skandalais apipinto Kataro fenomeno, o šeichų norą pasipuikuoti vadina tik spekuliacijomis.
„Sulauksime gerų rungtynių, nes sportininkai dažniausiai pasibaigus vietos čempionatams būna pavargę, o kai jiems reikia atstovauti dar ir nacionalinei rinktinei. Turėsime tokį išskirtinį čempionatą, kuris vyks per vidurį sezono. O tai reiškia, kad visi sportininkai bus aukščiausioje sportinėje formoje“, – kalbėjo LFF prezidentas Tomas Danilevičius.
Futbolas ir lengvoji atletika nėra išimtis – štai Putinui pavyko nusipirkti ne tik futbolo čempionatą, bet ir Sočio olimpines žaidynes, Kinija rengia kitas žiemos olimpines žaidynes, o pasaulio krepšinio čempionatas bus surengtas net 3 viena nuo kitos per tūkstančius kilometrų nutolusiose šalyse – Japonijoje, Filipinuose ir Indonezijoje. Tik dėl to, kad FIBA galėtų susirinkti pinigus už teises rengti net iš 3 šalių. Vis labiau atrodo, kad „normalios šalys“ didelių sporto žaidynių neįperka.
„Nebūtinai ateina žmonės su krištoline reputacija. Dabartinis elitinis sportas yra politika. Yra tos pačios kovos dėl valdžios, dėl įtakų, ir dėl pinigų, kas be ko“, – teigia N. Kesminas.
Kaip pavojinga sportui parsiduoti korumpuotiems režimams, parodė šios savaitės įvykis, kai keršydami už NBA Hjustono „Rockets“ klubo vadybininko paramą Honkongo protestuotojams „twitter’yje“, Kinijos komunistai ėmė reikalauti pasmerkti jį, atskirti sportą nuo politikos ir riboti žodžio laisvę. Dėl komunistų pinigų, nes NBA Kinija yra antra rinka po JAV.
