Ne šventė, o patyčios
„Akistata“ jau ne kartą yra pasakojusi apie šią tragediją. Ją verta priminti todėl, kad dabar LApT, antrasis teismas, nagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, gerokai pakeitė Kauno apygardos teismo prieš metus paskirtas bausmes: vieniems jas sumažino, kitiems – padidino.
Priminsime, kad nuteistasis Rimantas F. (49 m.), Radviliškio krašto gyventojas, pagal apkaltinamąjį teismo nuosprendį atvežtas atlikti bausmės į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją (PN-AK), čia buvo nužudytas 2010-ųjų liepos 25-ąją.
Buvo sekmadienio rytas. Tądien PN-AK nuteistieji suorganizavo vadinamąsias naujokų krikštynas. Kaip nustatyta, jos šioje kalinimo įstaigoje jau buvo savotiška tradicija – vykdavo kiekvienų metų liepos pabaigoje. Kadangi tokiu laiku Klaipėdoje vyksta garsioji Jūros šventė, kaliniai savo tradiciją, toleruotą prižiūrėtojų, irgi vadino Jūros švente.
Bet pareigūnai, tyrę kalinio Rimanto F. nužudymą, tą Jūros šventę už grotų linkę vadinti ne pramoga, o terorizmu ir patyčiomis. Anot jų, „zonos” senbuviai buvo susitarę lokalinio sektoriaus kieme ,,iškilmingai” terorizuoti į PN atvykusius naujus nuteistuosius inscenizuotose, kriminalinės subkultūros nuteistųjų vadinamosiose krikštynose.
Egzekucija kieme
Tose ,,krikštynose” naujokai, senbuvių išrinkti atsitiktine eilės tvarka, surištomis rankomis ir kojomis buvo guldomi ant metalinės lovos. Tuomet jiems ant galvos vieni ,,krikštytojai” pylė vandenį, o kiti tuo pat metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais (su gale susuktais mazgais) ir kumščiais smūgiavo gulintiesiems į įvairias kūno vietas.
,,Zonos” naujokai, jausdami skausmą, buvo priversti kentėti, nes jie prie lovos buvo pririšti taip, kad neturėtų nė menkiausios galimybės pasipriešinti.
Toks ,,krikštas” tuokart Rimantui F. baigėsi mirtimi, nes smūgiais buvo sulaužyti šonkauliai, trūko blužnis, vyras užspringo jam ant veido pilamu vandeniu.
Nors apie „krikštynas“ žinojo ir kai kurie tuo metu „zonoje“ dirbę pareigūnai, gyvybės ženklų nerodantį Rimantą F. į medicinos punktą atnešę keli nuteistieji bandė nuslėpti, kad jis tapęs „krikšto“ auka – jie tikino radę vyrą „nežinia ko sėdintį prie medžio“. Tačiau vėliau, apklausus apie 200 nuteistųjų, ėmė ryškėti tikrosios kalinio nužudymo aplinkybės, nors didžioji dauguma apklaustųjų laikėsi tradicijos „zonoje“: „nieko nemačiau, nieko negirdėjau“.
Nužudė „žaisdami“
Beje, „iškilmingos” kankynės buvo surengtos tik vadinamajai nuskriaustųjų kastai priskiriamiems kaliniams. Rimantas F. 2009-aisiais buvo nuteistas už mažametės globotinės tvirkinimą ir žaginimą 9 metų nelaisvės bausme. Pravieniškėse kalinys buvo praleidęs vos 8 mėnesius, kai tapo žiaurių „krikštytojų” auka.
Kol po nužudymo ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą jau buvo galima perduoti į teismą, nuo tragiškųjų „krikštynų“ buvo praėję nemažai laiko, o Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2013-ųjų pabaigoje. Tuokart 3 egzekutoriai buvo nuteisti už nužudymą, nes teismas nusprendė, kad nelaimėlis Rimantas F. mirė nuo jų visų brutalių veiksmų, o kartu buvo kaltinami ir dar 6 per „krikštynas“ žiauriai „besismaginę“ nuteistieji. Anot teismo, mirtini veiksmai „krikštyto“ kalinio atžvilgiu buvo padaryti netiesiogine tyčia. Kitaip tariant – neapskaičiavus jėgų ir neįvertinus galimų pasekmių, tai yra žaidžiant, tyčiojantis.
Tyrimui ir teismui eiti tiesos link padėjo ne tik pagal kaltinamųjų ir liudytojų parodymus atkurtos tragedijos detalės, bet ir mobiliuoju telefonu tuo metu vieno kalinio padarytas vaizdo įrašas.
Tas „operatorius“ stengėsi įamžinti kuo daugiau patyčių momentų.
Po skundų – 1 žudikas
Tuokart žudikais teismo įvardytiems 3 kaliniams buvo paskirtos griežtos bausmės už Rimanto F. nužudymą – po 14 metų kalėti. Tokias bausmes gavo radviliškietis Audrius Palcinavičius (dabar 25 m.), vilkaviškietis Valdemaras Ochrimenko (25 m.) ir pavojingu recidyvistu pripažintas klaipėdietis Ričardas Gudauskas (27 m.). Visi jie teisme neigė tapę kalinio žudikais ir tikino, kad tai tebuvo nelaimingas atsitikimas.
Beje, minėtas bausmes subendrinus su anksčiau paskirtosiomis, visi trys nuteistieji išgirdo, kad už grotų gyvens dar 15–19 metų.
Kiti 6 kaltintieji (24–49 m.; kone visi anksčiau buvo nuteisti už žmogžudystes) buvo nuteisti tik už viešosios tvarkos pažeidimą – jiems buvo skirtos kalėjimo bausmės nuo 9 mėnesių iki 1,5 metų.
Nieko keisto, kad šis Kauno apygardos teismo nuosprendis kai kurių nuteistųjų buvo apskųstas Apeliaciniam teismui, tikintis švelnesnių bausmių.
Dabar jau galima teigti, kad tik keli skundus rašiusieji neprašovė – minėtas aukštesnės instancijos teismas detaliai išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad kalinys Rimantas F. mirė tik nuo vieno egzekutoriaus – A. Palcinavičiaus – smurtinių veiksmų. Šiam kaliniui palikta tokia pat bausmė, kokia buvo paskirta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (14 metų nelaisvės). Be to, A. Palcinavičius šioje byloje dar papildomai pripažintas kaltu ir dėl PN darbo dezorganizavimo.
O R. Gudauskas ir V. Ochrimenko dabar nusikratė kalinio žudikų vardo. Teismas jų nusikalstamas veikas per „krikštynas“ perkvalifikavo iš nužudymo į sunkų sveikatos sutrikdymą (to paties kankinio atžvilgiu) ir paskyrė švelnesnes bausmes: R. Gudauskas turi kalėti 12 metų (buvo 19 metų), o V. Ochrimenko – 8 metus ir 9 mėnesius (buvo 15 metų).
Griežtesnės bausmės
LApT nuosprendžiu kitokios bausmės dabar paskirtos ir kitiems „krikštynų“ budeliams. Beje, griežtesnės.
Audrių Paškauską (dabar 37 m.) LApT pripažino kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir įstaigos darbo dezorganizavimo bei paskyrė jam 7,5 metų kalėti bei pripažino pavojingu recidyvistu. Ankstesnysis teismas šiam kauniečiui dėl tragiškosios Jūros šventės buvo paskyręs kalėti vos 1 metus ir 9 mėnesius už viešosios tvarkos pažeidimą. Beje, šis kaunietis dar 2003 metais buvo pasiųstas kalėti 14 metų už savo turtingų abiejų tėvų, verslininkų, nužudymą 1998-aisiais.
Aidas Jakštas dabar irgi pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir įstaigos darbo dezorganizavo (o buvo – tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo), tad jam, pripažintam recidyvistu, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl PN darbo dezorganizavimo dabar nuteistam Laimučiui Stasiuliui bausmė nuo 3,5 metų išaugo iki 6 metų ir 3 mėnesių, dėl to paties kaltiems Aivarui Mikalauskui paskirta subendrinta 8,5 metų laisvės atėmimo bausmė (anksčiau buvo metais mažesnė – už viešosios tvarkos pažeidimą), Dainiui Treiniui – 2 metai „zonoje“ (buvo 1 metai ir 2 mėnesiai) ir Edgarui Milašiui – 2,5 metų (buvo 1 metai ir 7 mėnesiai).
Mirtį prišaukė vanduo
LApT nusprendė, kad neturtinę žalą nukentėjusiajai, nužudytojo seseriai, turės atlyginti tik vieninteliu žudiku dabar pripažintas A. Palcinavičius. Tai jis, anot teismo, myriop pasiuntė sužalotą „krikštijamą“ kalinį, kai jam ant veido pylė vandenį – nelaimėlis užspringo.
Kitiems 6 naujokams, „krikštytiems“ iki Rimanto F., „šventės“ veikėjai nepadarė rimtesnių kūno sužalojimų.
Tokie pavojingi kalinių „žaidimai“ – sena, neišgyvendinama tradicija. Ji perduodama iš kartos į kartą – už grotų atsidūrę asmenys dalijasi patirtimi, kad neva būtų „kieti“, be to, iš nuobodulio ieško naujų potyrių, apie kuriuos išgirsta ir nori patys tai išbandyti.
Tik faktai:
Kalinių pramogos už grotų Lietuvoje jau ne kartą baigėsi nužudymu.
Šiais metais (sausį) už tokią „pramogą“ 13 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas Edgaras Savickas (30 m.), 20 kartų teistas kėdainiškis.
Jis 2013-ųjų sausį, naktį, Alytaus pataisos namuose iš neturėjimo ką veikti mirtinai uždusino kameros draugą visaginietį Piotrą I. (23 m.), kai neva žaidė „omarį“, arba krabą (kai laikinai užspaudžiama miego arterija kakle, tikintis naujų pojūčių).
Irena ZUBRICKIENĖ
