Nuo kitų metų visi Lietuvoje laikomi arkliai, šunys, katės ir net šeškai turės būti paženklinti specialiomis poodinėmis mikroschemomis. Ženklinimo duomenys bus kaupiami gyvūnų registro bazėje. Kaip vykdomas pagal Europos Sąjungos teisės aktus parengtas įstatymas privalėsiantys kontroliuoti veterinarijos specialistai ir vietos valdininkai neabejoja, kad ne vienam naminių gyvūnų mylėtojui toks reikalavimas sukels kraujo spaudimą.
Pigiausiai ženklins arklius
Smulkiųjų gyvulių veterinarijos gydytojų asociacijos nustatyta vienos tokios mikroschemos implantavimo kaina siekia 110 litų. Už tai, kad augintinis taptų visateisiu Lietuvos gyventoju, tiek turės pakloti šunų, kačių ir šeškų šeimininkai.
Žirgininkams ši prievolė kainuos kur kas pigiau. Arklių augintojų asociacijos atstovo Edgaro Jenino teigimu, pati mikroschema atsieis 10–12 litų, kiek žirgininkams teks papildomai primokėti, priklausys nuo kelionės išlaidų.
„Asociacija turi penkis kvalifikuotus specialistus, įgijusius licencijas ženklinti mikroschemomis. Jų paslaugos įkainis tikrai nebus didelis – už minutės darbą prašyti 110 litų prasilenkia su sveiku protu“, – mano žirgininkų atstovas.
Be to, pasak E.Jenino, asociacijos narių šiemečius kumeliukus numatoma ženklinti nemokamai.
Kaimui išimčių nebus
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto teigimu, nors įstatymas, įpareigosiantis naminius gyvulius paženklinti mikroschemomis, įsigalios nuo 2011-ųjų, kas už jas mokės, klausimas neišspręstas.
„Kol kas aišku tiek, kad mokėti teks pačiam gyvūno šeimininkui. Suprantama, kad privalomos mikroschemos – ne pigus malonumas. Veislinių gyvūnų savininkai bus priversti laikytis įstatymo, bet su visais kitais, neabejoju, turėsim problemų. Mes vieni irgi nesukontroliuosime, kas ženklino, kas ne. Turėtų ir savivaldybės, ir seniūnijos padėti“, – pripažįsta V.Kontautas.
Pasak jo, visoje Europos Sąjungoje galiojantys gyvūnų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai kaimo gyventojams išimčių nenumato.
Tarnybos vadovas neslepia sunkiai įsivaizduojantis, kad iš pensijos besiverčianti geraširdė kaimo moteris už kiekvieną prie būdos amsintį šunelį ar apie kojas besitrinantį katiną pajėgtų mikroschemas implantuojančiam veterinarui sumokėti po 110 litų.
Turi tik kilmingieji
Veterinarinės klinikos Panevėžyje savininkas Kazimieras Paltarokas skaičiuoja mikroschemas implantuojantis per mėnesį vidutiniškai dešimčiai gyvūnų – šunims ir katėms. Dauguma jų kilmingų veislių ir išvežami į Angliją, Švediją, Norvegiją. Įsigaliojus įstatymui, ženklinamų gyvūnų skaičius turėtų šoktelėti šimtus kartų.
Tačiau K.Paltarokas netiki, kad nuo sausio jo klinikos durys neužsidarytų nuo lankytojų antplūdžio, nebent valdžia rastų būdų, kaip priversti vykdyti įstatymą.
„Ženklinimas – didelis darbas. Neužtenka mikroschemą įvesti, reikia aktą surašyti, išduoti tarptautinį gyvūno pasą, todėl ir kainuoja nepigiai. Vargu ar kaimo bobutė atveš savo katinus ženklinti“, – abejojo veterinaras.
Jo nuomone, teisės akte numatyta procedūra vyktų sparčiai, jei valstybė apsiimtų pati ją finansuoti. Tačiau tikėtis, kad dėl gyvūnų gerovės valstybė pravertų kišenę, pasak K.Paltaroko, šiais laikais kone šventvagiška.
„Prieš keletą metų ėjau ir į rajono, ir į miesto savivaldybes prašyti pinigų gyvūnų skiepams. Vienas iš merų nustebo: ar, sako, neturiu rimtesnių darbų, kad dalinčiau biudžeto pinigus tokiam dalykui. Teko apsisukti ir išeiti. Logiška, kad dabar, kai tokia krizė ir lėšų trūksta net socialinėms išmokoms, apie mikroschemų finansavimą iš biudžeto niekas nė negalvos“, – įsitikinęs veterinaras.
Pakels kraujo spaudimą
Įvedus privalomą gyvūnų ženklinimą poodinėmis mikroschemomis darbo padaugės seniūnijoms. Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos vadovas Albinas Jacevičius pripažįsta, kad sužymėti įstatyme nurodytus naminius gyvulius nebus paprasta.
„Ne paslaptis, kad ne tik stambesnių ūkininkų, bet ir eilinio kaimiečio kieme skalija po du tris augintinius, nors visus sudėjus pagal svorį išeitų vienas „apyzdarovis“ šuniukas. Pamačius mikro-schemomis ženklinti gyvūnų atvažiavusį veterinarą ne vienam kaimo žmogui pakils kraujo spaudimas“ – neabejoja seniūnas.
A.Jacevičiaus nuomone, gyvūnų augintojus turintis pakišti po didinamuoju stiklu įstatymas gali skaudžiai kirsti per kišenę savivaldybėms. Mat gailėdami pinigų mikroschemoms ir bijodami sulaukti baudos, gyvūnų šeimininkai augintiniais gali paprasčiausiai atsikratyti, o už vieną sugautą valkataujantį gyvūną Panevėžio rajono savivaldybė bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ sumoka 150 litų. Vien už Miežiškių seniūnijoje sugautus beglobius šunis Savivaldybė šiemet jau paklojo apie 2000 litų.
Baudžia simboliškai
Nors ir valdininkai, ir gyvūnų priežiūros specialistai sunkiai įsivaizduoja, kaip patobulintas Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymas bus realiai įgyvendinamas, tačiau kelią Lietuvoje tik besiskinančią naujovę jie vertina palankiai.
V.Kontauto nuomone, ženklinimas mikroschemomis įpareigos atsakingiau elgtis su gyvūnais.
„Nuskaičius mikroschemą bus iš karto surastas pasiklydusio gyvūno savininkas, vadinasi, valkataujančių šunų ir kačių irgi turėtų gerokai sumažėti. Beglobių gyvūnų šeimininkui būtų taikoma administracinė atsakomybė. Mikroschemos turėtų atbaidyti ir vagis“, – viliasi V.Kontautas.
Tačiau viršininkas neatmeta, kad gerais siekiais grįstas įstatymas gali prieš gyvūnus atsisukti. Užuot mokėję už brangias mikroschemas, šeimininkai savo augintinius gali tiesiog nugaišinti.
