Panevėžio apygardos teismas dėl aplinkai padarytos didelės žalos, užteršus ją pavojingomis atliekomis, kaltais pripažino Kėdainių bendrovės vadovą ir pačią bendrovę.
Nuteistajam vadovui paskirta 80 MGL dydžio, tai yra 10 tūkst. 400 litų, o jo vadovaujamai bendrovei „Laugina“ - 500 MGL dydžio, tai yra 65 tūkst. litų bauda, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Taip pat patenkintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 176 tūkst. 229 litų civilinis ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos teisme byla dėl Kėdainių miesto teritorijoje padarytos didelės žalos aplinkai buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Žemesnės instancijos teismas bendrovę ir jos vadovą buvo išteisinęs. Protestuodama prieš tokį nuosprendį prokuratūra padavė skundą ir paprašė nubausti teršėjus, vadovui skiriant 100 MGL, bendrovei - 800 MGL dydžio baudas.
Bylos duomenimis, bendrovė „Laugina“, prieš šešerius metus iš bendrovės „Kėdainių gipsas“ kartu su kitais objektais įsigijusi du mazuto rezervuarus, buvo įsipareigojusi sutvarkyti pavojingas atliekas ir mazuto saugyklos teritoriją.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros darbuotojų atlikto aplinkos apsaugos įstatymo vykdymo patikrinimo akte buvo nurodyti privalomi atlikti darbai ir visa atsakomybė, kuri tenka tinkamai sutvarkant pavojingas atliekas.
Šiame akte nustatyta, kad mazuto sandėlio 400 kubinių metrų dviejuose rezervuaruose buvo 15-20 cm storio mazuto sluoksnis, t. y. apie 5-7 kubiniai metrai mazuto.
Pasak prokuratūros, pavojingų atliekų tvarkymo darbus atlikusios bendrovės „Laugina“ vadovas nepaisė aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų ir aplinkosaugininkų nurodymų.
Bendrovės darbuotojai, vykdydami neteisėtus vadovo nurodymus, išvežė ir išpylė apie 4,4 tonas mazuto ir šiuo naftos produktu užteršto statybinio laužo į Kėdainių miesto teritorijoje esančius lignino laukus, kurie priklauso bendrovei „Minties jėga“.
Aplinkosaugininkų akte nurodyta, kad dviejose vietose buvo išpilta apie 70 tonų mazutu užteršto statybinio laužo, grunto ir kitokių atliekų, viena teršalų krūva visai prie pat vandens.
Atlikus geodezinius matavimus, užterštų atliekų buvo rasta dar daugiau - net 82,3 tonos. Dėl mazuto išpylimo gamtai buvo padaryta 44 tūkst. litų, dėl užteršto grunto - 60 tūkst. litų žala.
Tokiu būdu pripažinta, kad gyvūnijai, augmenijai ir visai aplinkai buvo padaryta didelė žala, kuri įvertinta 104 tūkstančiais litų. Sutvarkyti užterštą teritoriją prireiks dar 72 tūkst. 229 litų.
„Mūsų dienų civilizacijos rykštė - pavojingų atliekų tvarkymas arba tiesiog atsikratymas jomis nepaisant daromo žalingo poveikio aplinkai. Visiems, kurie eksploatuoja ūkinės veiklos objektus ar vykdo ūkinę veiklą, reiktų vadovautis nustatytomis aplinkos apsaugos taisyklėmis, nepažeidinėti įstatymų, kurie nurodo, kad negalima sukelti pavojaus daugelio žmonių sveikatai ar gyvybei, padaryti didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar visai aplinkai“, - teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokurorė Valdemara Chodorcevičienė, dalyvavusi nagrinėjant bylą teisme apeliacine tvarka.
Už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai ir žmogaus sveikatai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Tarp prokurorinės veiklos prioritetinių krypčių, patvirtintų Seimo, neatsitiktinai yra įrašytas ir nusikaltimų aplinkosaugai tyrimas. Tiriant tokius nusikaltimus prokurorams daug padeda aplinkosaugininkai, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
Įstatymas tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirastų kitų sunkių padarinių aplinkai, numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už šiame įstatyme numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
