Pagrindiniai halitozės kaltininkai yra mikrobai, besikaupiantys dantų apnašose. Jie išskiria sieros vandenilį, kuris savo ruožtu yra to bjauraus kvapo šaltinis. Bet kas verčia tuos mikrobus taip sparčiai daugintis (ir išskirti DAR daugiau sieros vandenilio)? Ir kaip išsivaduoti nuo tokio prakeiksmo?
Priežasties reikia ieškoti
Vienus daugiau, kitus mažiau, bet blogas kvapas iš burnos kamuoja beveik pusę suaugusių planetos gyventojų. Tai pirmiausia problema žmonių, kurie ne itin daug dėmesio skiria asmeninei higienai. Kita vertus, dantų pasta – ne panacėja gaiviam burnos kvapui. Ir ypač jei dėl jo nebuvimo kalta liga.
Paprastai žmonės, supratę, kad turi bėdų dėl nemalonaus burnos kvapo, skuba pirmiausia kovoti su pasekmėmis, o ne priežastimi. Jų arsenale atsiranda įvairiausių burnos gaiviklių, kramtomosios gumos, per televiziją reklamuojamų ledinukų... Tačiau visos šios priemonės pasirodo esančios veiksmingos tik kokį pusvalandį – po to kvapas sugrįžta. Nemalonaus kvapo priežastis gali būti ir sinusitas, bet dažniau – dantenų arba parodonto ligos. Jų pažeistuose audiniuose, ypač dantenų kišenėse, tarpsta milžiniškos bakterijų kolonijos; ten pat kaupiasi ir jų gyvybinės veiklos produktai. Bet kartais kvapas gali atsirasti staiga ir jau po dienos, netgi kelių valandų vėl visiškai išnykti. Tuomet priežastis greičiausiai maistas, kurį valgėte išvakarėse. Yra produktų, kuriuos suvirškinus kai kurios nemaloniu kvapu pasižyminčios molekulės kartu su krauju patenka į plaučius, iš kur jas iškvepiame. Ir greta esantys žmonės paprastai tai pajunta. Toks blogas kvapas iš burnos nėra liga, todėl jaudintis dėl jo derėtų nebent visuomeniniais sumetimais.
Tačiau jeigu jokių odontologinių bėdų neturite, o dvokas iš burnos niekaip nepalieka, nors išbandėte visas kovos su halitoze priemones, susirūpinti reikėtų – ir nedelsiant. Nes tikėtina, jog galite sirgti vidaus organų arba kvėpavimo takų ligomis. Pavyzdžiui, bėdos dėl kepenų, inkstų ar virškinamojo trakto gana dažnai tampa nemalonaus kvapo šaltiniu. Šių organų ligas taip pat dažnai lydi ir kiti simptomai, kaip antai skrandžio skausmai, rėmuo, raugėjimas ir panašiai. Nemalonus kvapas gali būti susijęs ir su diabetu arba kitomis endokrininės sistemos ligomis. Visais minėtais atvejais be gydytojo pagalbos neišsiversti – tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti tinkamą gydymą.
Įprastiniai įtariamieji
Maistas. Nemalonus kvapas iš burnos atsiranda, kai tarp dantų įstrigę maisto likučiai pradeda pūti. Be to, lakieji junginiai, slypintys tokiuose produktuose kaip svogūnai, česnakai, patenka į kraują ir vėl išeina lauk per kvėpavimą. Ką daryti? Valgyti mažiau česnakų, žinoma. Pavalgę pakramtykite gumos. Taip pat gerkite daugiau vandens ir skalaukite burną.
Cigaretės ir alkoholis. Tokioje aplinkoje bakterijos jaučiasi dar geriau – ir dar sparčiau dauginasi. Kuo daugiau bakterijų, tuo daugiau dujų jos išskiria – ir tuo stipresnis būna kvapas. Be to, naktį burnoje išsiskiria mažiau seilių, taigi nėra kas nuplauna bakterijas nuo dantų. Rezultatas? Dar bjauresnis kvapas iš burnos rytais. Ką daryti? Per dieną gerkite kuo daugiau vandens. Ir kuo daugiau kramtykite, nes tuomet išsiskiria daugiau seilių. Pasistenkite nekvėpuoti per burną – dėl to ji greičiau perdžiūva. Cigaretės ir alkoholis, be kita ko, didina skrandžio rūgštingumą, trikdo žarnyno darbą, o tai tik stiprina blogą kvapą. Be to, alkoholis džiovina burną – tai dar viena priežastis jo atsisakyti. Bet jeigu išsisukti nuo taurelės tikrai neturite galimybės, prieš eidami miegoti bent praskalaukite burną. Atsikratyti blogo kvapo iš burnos gali padėti ir... pagalvėlė nuo knarkimo. Ji prilaiko kaklą ir galvą taip, kad miegant burna neatsiveria ir neperdžiūva.
Netaisyklinga priežiūra. Burnos ertmę būtina prižiūrėti ir daryti tai taisyklingai. Nes maisto skaidulos, įstrigusios tarpdančiuose, anksčiau ar vėliau pradės pūti ir taps puikia terpe bakterijoms daugintis. Kokios pasekmės, žinote patys. Ką daryti? Valyti dantis ne tik šepetėliu, bet ir siūlu. Specialiu šepetėliu valyti liežuvį. Skalauti burną antibakteriniu skysčiu (tik geriau be alkoholio, nes jis, kaip minėta, džiovina gleivinę). Ir, žinoma, dažniau lankytis pas odontologą. Tai ne šiaip naudingi patarimai. Net 90 procentų atvejų nemalonus kvapas yra nepakankamos arba dar dažniau – netaisyklingos burnos ertmės priežiūros pasekmė. Aišku, „aromato“ priežastis gali būti ir gendantys, netaisomi dantys, ir kitos stomatologinės problemos (dantenų ligos, problemos dėl protezų ir panašiai).
Bet jeigu neseniai lankėtės pas odontologą, o atsikratyti kvapo vis nepavyksta, pasižiūrėkite į savo liežuvį veidrodyje – beveik užtikrintai pamatysite ant jo baltas apnašas. Jos irgi yra ideali aplinka anaerobinėms (tai yra galinčioms gyvuoti be deguonies) bakterijoms. Apnašos priekinėje liežuvio dalyje nusivalo savaime – trindamosi į gomurį. Tačiau esančias arčiau liežuvio šaknies būtina šalinti. Tam tikslui dauguma dantų šepetėlių gamintojų papildo juos specialiais šveitikliais. Valyti liežuvį reikia nuo šaknies galiuko link. Tokia procedūra jau po pirmojo karto duoda stulbinamų rezultatų – gaivus kvėpavimas išsilaiko visą dieną. O jeigu valysite liežuvį prieš eidami gulti, rytais irgi nereikės skubėti griebtis dantų šepetėlio. Valyti liežuvį svarbu, bet jis nėra vienintelė bakterijų kaupimosi vieta. Daugiausia šių neprašytų svečių įsikuria tose mūsų burnos vietose, kur dantų šepetėlis užsuka rečiausiai – tai jau minėtuose tarpdančiuose. Kad ir kaip šepetėlių gamintojai šlovintų savo produkciją, faktas, jog tinkamai išsivalyti dantų be dantų siūlo praktiškai neįmanoma. Medikai rekomenduoja juo valyti tarpdančius ne rečiau kaip kartą per dieną.
SANDRA MIŠKINIENĖ
