Vienas garsiausių Turkijos rašytojų, 2006 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Orhanas Pamukas gimtinėje nebegali jaustis saugus. Baigęs rašyti vieną didžiausių savo kūrinių, jis atvirai kalba apie šiuolaikinės Turkijos problemas ir jos santykius su Vakarais.
Nekaltybės kulto kritika.
Daugiau nei 500 puslapių romane "Nekaltybės muziejus" O.Pamukas rašo apie Stambulo turtingųjų sluoksnio atstovų gyvenimą antrojoje XX a. pusėje. "Turkijos buržuazija yra sužalota, neryžtinga, keista - iš dalies prispausta, iš dalies auka, iš dalies agresyviai arogantiška. Tai labai maža žmonių grupė; tai - jų portretas. Žvelgdamas į šiuos žmones, užčiuopiu dalelę tautos dvasios, dalį didžiųjų Turkijos kultūros problemų", - rašytojas neseniai sakė interviu žurnalui "Der Spiegel".
Knygoje pasakodamas apie turtingo verslininko sūnaus gyvenimą, O.Pamukas teigia visų pirma norėjęs apžvelgti Turkijos visuomeninę ir "moralinę" santvarką. Jis pripažįsta nevengiąs atvirų sekso scenų, kad taip prisidėtų prie diskusijų apie Turkijoje vis dar egzistuojantį nekaltybės kultą. Be to, jis mėgina kuo daugiau kalbėti apie moterų priespaudą, kuri būdinga visai Turkijos visuomenei, ne vien tik religingiesiems jos sluoksniams.
Problema, senesnė už Turkiją
Viena iš giliau slypinčių "Nekaltybės muziejaus" temų, visada dominusi O.Pamuką, - Turkijos santykių su Europa, jos iki šiol nepatenkinto troškimo sulaukti Vakarų pripažinimo klausimas.
"Kalbos apie Turkiją ir Europą nėra tokios senos kaip pati Turkija; jos senesnės. Tai yra dalis turkiškosios tapatybės. Pirmasis didysis modernizatorius??? buvo Mustafa Kemalis Atatiurkas, Turkijos Respublikos įkūrėjas. Jis sakė tautai: "Prašau, pasikeiskite drabužius; prašau, nusiimkite galvos apdangalus; prašau, pakeiskite savo kalendorių; prašau, pakeiskite savo abėcėlę. Viskas tam, kad atrodytume labiau vakarietiški", - ironiškai sakė O.Pamukas.
Garsus rašytojas savo kalbose negaili kritikos senajam, nuo scenos pamažu besitraukiančiam Turkijos elitui. Pasak O.Pamuko, vadinamieji kemalistai noriai naudoja iš Vakarų atėjusius simbolius, taip pirmiausia tikėdamiesi pateisinti savo autoritarinius polinkius ir menkai slepiamą priešiškumą demokratijai.
Nobelio premijos laureato teigimu, silpnas valdantysis elitas gyvena nuolat apimtas baimės, kurią tik dar labiau sustiprino naujojo konservatyvaus elito, savitai interpretuojančio religijos vaidmenį politikoje ir visuomeniniame gyvenime, iškilimas.
"Abi šios klasės yra daugiau ar mažiau panašios savo autoritariškumu, tolerancijos stygiumi. Deja, tikrosios vertybės, kurių jos nesupranta, yra laisvo žodžio ir atviros visuomenės teikiamas džiaugsmas", - teigė rašytojas.
Nobelio premijos laureatas skuba paneigti kalbas, kad dabartinis Turkijos ministras pirmininkas Erdoganas ir jo šalininkai yra užsimaskavę islamistai. "Taip mano kai kurie užkietėję kemalistai. Jie nežino, ką daryti su iškilusiomis konservatyviosiomis Anatolijos klasėmis. Jie bėga į kariuomenės rankas, viliasi, kad viskas išsispręs sukaupus daugiau jėgos. Dėl šios priežasties kai kurie iš jų netgi atsisako stoti į Europos Sąjungą, - tvirtino O.Pamukas. - Kemalis Atatiurkas didžiuotųsi galimybe būti Europos Sąjungos dalimi. O dabar valdantysis elitas - ištikimiausi Kemalio šalininkai išduoda jį dėl to, kad bijo prarasti valdžią."
Sargybiniai - geriausi draugai
O.Pamukas tvirtina, kad jo veikla yra priešinga nusistovėjusiam rašytojo stereotipui. Jis ieško harmonijos, o ne revoliucinių pokyčių, ir nuoširdžiai tikisi, kad skirtingos grupės galiausiai susivienys ir sukurs naująją, laisvesnę Turkijos kultūrą.
Vis dėlto kelias į santarvę nėra lengvas. Tai rodo ir paties O.Pamuko gyvenimas. Kadaise prabilęs apie "užnuodytą atmosferą", atvirai pasisakęs apie būtinybę pripažinti armėnų genocidą Pirmojo pasaulinio karo metais, dabar jis yra atsidūręs radikalių nacionalistų taikinių sąraše.
"Mano pozicija aiški - esu už Europą, už demokratiją ir sąžinės laisvę. Štai kodėl jie nori mane nužudyti. Aš turiu asmens sargybinių. Nebegaliu išeiti į Stambulo gatves, kaip tai darydavau anksčiau, o asmens sargybiniai tapo mano geriausiais draugais. Štai tokia kaina, kurią esu priverstas mokėti", - liūdnai kalbėjo O.Pamukas.
Rašytojas išreiškė viltį, kad laimės siekio temos užims svarbiausią vietą jo vardo muziejuje, jeigu toks kada nors bus įkurtas Stambule.
