Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė A. Bilotaitė užregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma, kad Seimo ir savivaldybių tarybų nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Toks draudimas galiotų 10 metų nuo oficialaus sprendimo priėmimo.
Portalo tv3.lt kalbinta A. Bilotaitė akcentavo, kad tokios istorijos kaip į balsų pirkimo skandalą patekusios „darbietės“, dabartinės Širvintų rajono merės Ž. Pinskuvienės atvejis neturėtų pasikartoti.
„Darbietė“ 2012 m. vykusiuose rinkimuose pateko į Seimą, tačiau ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo minėta politikė mandato Konstitucinio Teismo sprendimu neteko. Tąkart pradėto tyrimo duomenimis, trys asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų „darbiečių“ sąraše esančius penkis narius, tarp kurių – Ž. Pinskuvienė ir jos vyras Jonas Pinskus. Įtariami asmenys buvo pripažinti kalti dėl balsų pirkimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas juos išteisino.
Balsų pirkimo šešėlis Ž. Pinskuvienę persekiojo ir 2015 m. savivaldos rinkimuose. Į merės postą „darbietė“ buvo išrinkta iš antro karto, mat kovo mėnesio vykusių rinkimų, kurie buvo pažymėti ne vienu rinkimų tvarkos pažeidimu, rezultatai buvo anuliuoti.
„Čia yra pats aiškiausias ir geriausias pavyzdys – ponia Ž. Pinskuvienė. Tai rodo visišką akibrokštą visai sistemai, teisingumo supratimui, kai žmogus yra pripažįstamas pirkęs balsus, jis toliau turi teisę dalyvauti rinkimuose. Kaip mes suprantame, jeigu tas žmogus jau pirko balsus, tai dažniausiai reiškia, kad jis turi kažkokių ar šešėlinių lėšų, ar šiaip lėšų ir jomis manipuliuoti laisvai, ir taip įtakoti rinkėjų valią. Jis patenka dar kartą, yra išrenkamas ir toliau gali užimti atitinkamas svarbias institucijas“, – komentavo A. Bilotaitė.
„Jeigu pripažįstama, kad sportininkas vartoja dopingą, jis yra diskvalifikuojamas, tai šiuo atveju manau, kad rinkimuose mes galėtume tokius žmones diskvalifikuoti“, – aiškino konservatorė, pridurdama, jog tiki, kad draudimas 10 metų dalyvauti rinkimuose asmenims, kurie yra pripažinti pirkę rinkėjų balsus, galėtų įsigalioti dar iki 2016 m. Seimo rinkimų.
Gapšys: net negaliu vertinti rimtai
Seimo narys, vienas iš Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys konservatorės A. Bilotaitės pasiūlymą pavadino populizmu bei pabrėžė, kad dėl tokio siūlymo parlamente išnyktų visa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
„Aš bijau, kad konservatorių frakcija išnyks tada (jei būtų priimtos A. Bilotaitės įstatymo pataisos – tv3.lt), nes yra visokių tokių iš skyrių signalų, kad konservatoriai dalyvauja įvairiausiuose keistuose dalykuose. Aš manau, kad visos partijos tada atidžiau pasižiūrės ir nuims tą šventumo aureolę nuo konservatorių, ir konservatorių tiesiog nebeliks Seime, nebeliks, kam dalyvauti. Mes tai narių daug turime“, – portalui tv3.lt sakė V. Gapšys.
Anot „darbiečio“ siūlymas drausti politikams, kurie yra pripažinti klastoję rinkimų rezultatus, pirkę balsus, dalyvauti rinkimuose 10 metų prieštarauja tarptautiniams teisės aktams.
„A. Bilotaitė yra didžiausia populistė rinkimų požiūriu. Ji teikdavo tas pataisas dėl rinkimų įvairiausias ir jos tiesiog sukeldavo visų kitų specialistų šypsenas, sakė, kad reikia nekreipti dėmesio ir tiek. Aš į pasiūlymą net negaliu žiūrėti rimtai.
Galima linksmumo dėlei pritarti, kad toks įstatymas praeitų, galbūt frakcija tai ir padarys, bet kai atsisuks tai prieš pačius konservatorius, tai aš manau, kad jie patys ir atšaukinės. Bet galbūt vieną sykį taip reikėtų ir padaryti, nes kitaip nuo tokio populizmo neapsisaugosi“, – kritikos Seimo narės pasiūlymui negailėjo V. Gapšys.
Socdemas kirto „darbiečiams“
Didžiausios valdančiosios koalicijos partijos – socialdemokratų – pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pabrėžė manantis, kad siūlymą už balsų pirkimą nuteistiems politikams apriboti galimybes dalyvauti rinkimuose galima svarstyti, mat tokie apribojimai galioja kai kuriose užsienio šalyse.
„Aš manau, kad pataisos turi būti svarstomos bendrame mūsų teisės kontekste, jeigu tai neprieštarauja Konstitucijai“, – portalui tv3.lt sakė socialdemokratas.
G. Kirkilo nuomonė, konservatorės pataisos nėra nukreiptos konkrečiai prieš Darbo partiją. Anot jo, nereikėtų stebėtis, kad „darbiečiams“ A. Bilotaitės iniciatyva gali nepatikti.
„Prieš Darbo partiją visos pataisos nukreiptos dažniausiai, bet kažkodėl jie būtent įkliūva su tais klastojimais. Pirmiausiai, jiems reikėtų susirūpinti, kad to nebūtų. Pirmas punktas – reikėtų pasižiūrėti į save, tai nebūtų tų ir pataisų. Jie įnešė tą blogą tradiciją, kai rinkėjai ir kalba, kad rinkimų metu laksto, papirkinėja. Tai yra labai bloga tradicija. Tam kad išskaidrinti šitą situaciją, kaip sugriežtinimas teisės aktų būtų logiškas“, – komentavo socdemas.
Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis aiškino, kad diskutuoti dėl draudimo dalyvauti rinkimuose politikams, kurie yra pripažinti nusižengę įstatymas tikrai galima. Vis dėlto, pasak „tvarkiečio“, racionaliausias sprendimas – prasikaltusius politikus atiduoti rinkėjų valiai.
„Mano manymu, tautos balsas – Dievo balsas. Net jeigu aš esu padaręs nusikaltimą, aš bolotiruojosi ir tauta mane išrinko, tai tauta mane amnestavo. Dabar amnestijos teisę turi prezidentė, bet tauta yra aukščiau prezidentės. Todėl manau, kad tautos žodis demokratinėje valstybėje yra pirmoje vietoje, o ne teismo.
Jeigu tauta atmeta ž teismo sprendimą ir tam žmogui suteikia mandatą tarybos nario, Seimo nario, mero, tai tautos balsas yra aukščiau už bet kokį teismų verdiktą“, – akcentavo P. Gražulis.
Rinkimų prievaizdas baksnoja į Konstituciją
Portalo tv3.lt kalbintas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad situacija, kai už rinkimų pažeidimus nuteisti asmenys yra vėl išrenkami į tam tikras pareigas, nėra normali, tačiau, anot jo, tai parodo, kad rinkėjams teismo sprendimai ne visada rūpi.
„Mes sutinkame tokius variantus, kad turime informacijos, kad kai kurie kandidatai prisidirbo ir jie patys nelabai šitą neigia, bet jie paskui dalyvauja rinkimuose ir yra sėkmingai išrenkami. Tas irgi nėra galbūt gerai, bet tai rodo tam tikrą, ko gero, požiūrį žmonių, abejonės dėl teisėsaugos institucijų“, – pridūrė VRK pirmininkas.
Z. Vaigauskas pažymėjo, kad siūlymas apriboti politikų, nuteistų už balsų pirkimą, rinkimų rezultatų klastojimą, galimybes dalyvauti rinkimuose gali kirstis su Konstitucija, kurioje teigiama, kad rinkimuose negali dalyvauti asmenys, pripažinti neveiksniais.
„Manau, kad dar reikalinga ir Konstitucijos pataisa“, – atkreipė dėmesį Z. Vaigauskas.
„Gali atsiversti ir į kitą pusę, kai tie mechanizmai būtų panaudojami opozicijai patekti į valdžią, pasitelkiant nebūtus kaltinimus“, – pridūrė VRK vadovas.
Pasak Z. Vaigausko, balsų pirkimo klausimu verčiau reikėtų ne griežtinti įstatymo nuostatas, o paspausti teisėsaugos institucijas, kurios neretai neskuba priimti sprendimų rinkimų taisyklių pažeidimų bylose.
„Jei už visus pažeidimus būtų per teisėsaugos institucijas labai rimtas atsakymas, tai, jei padarei pažeidimą, kaip ir, tarkime, girtas važiavai ir tave nubaudė, tai tas atgrasytų visus. Bet, jei tu padarei pažeidimą, o su tavim prasideda ilgas tampymasis, tai tas kaip tik neveikia arba visa medžiaga surinkta, viskas aišku, o teismo proceso nėra. Galbūt būtų iš principo kitoks reikalingas variantas, kad teismas tokiems žmonėms paskirtų tą bausmę. Pas mus dabar numatyta, kad, jei žmogų teismas nenuteisė, tai kol jis neatliko bausmės, jis negali būti registruojamas kandidatu rinkimuose“, – kalbėjo Z. Vaigauskas.