Slovakijos parlamentas ir ministrė pirmininkė Iveta Radičova nepasidavė Briuselio spaudimui. Šalis atsisakė mokėti 800 mln. eurų graikams, kurių pragyvenimo lygis nepalyginti aukštesnis nei slovakų. Tačiau tokia pozicija įsiutino Vokietiją.
Slovakijos parlamento atsisakymas prisidėti prie Europos gelbėjimo paketo Graikijai sukėlė ant kojų Vokietiją. Ši be užuolankų leido sau pareikšti, kad Bratislavos nenoras atseikėti 800 milijonų pavojingas jai pačiai, mat šalies ekonomika laikosi tik dėl Vokietijos investicijų.
Tiesa, paprasti vokiečiai savo šalies pozicijai nepritaria. Atvirkščiai, dauguma jų tik ir svajoja, kad Vokietijos Bundestagas balsuotų taip pat, kaip slovakai, ir neslėpdami pateisina tokį jų žingsnį. Mat Slovakija neturi milžiniškų vidaus ir užsienio skolų, tad kodėl ji turėtų padėti Graikijai, kurioje, pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis yra tris kartus didesnis nei Slovakijoje.
Vis dėlto svarstoma, ar Slovakijos tartas “ne" yra iš tiesų apdairus. Europos Sąjunga negali visavertiškai funkcionuoti, jei kiekviena šalis savo poziciją keis kaskart pasikeitus valdžiai (ankstesnė Slovakijos vyriausybė, kuriai vadovavo Robertas Ficas, žadėjo prisidėti prie pagalbos Graikijai). Jeigu panašiai elgtųsi Vokietija ar Prancūzija, tai taptų rimtos krizės ES ir net pasaulio ekonomikoje pradžia.
Tačiau naujoji Slovakijos premjerė I.Radičova mano, kad Graikijos bėdų priežastis yra be saiko augintos jos skolos. Ir tokią nuomonę galima įvardyti kaip teisingą, bet nepaisant nieko ES negali leisti Graikijos bankroto, mat tai skaudžiai smogtų stambiausiems ES šalių lyderių bankams.
